Jei anksčiau antsvoris buvo laikomas labiau suaugusiųjų problema, pastaruoju metu nuo jo kenčia ir vaikai bei paaugliai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2020 metais nutukimu sirgo 158 mln. vaikų, manoma, kad iki 2030-ųjų skaičius gali šoktelti kone dvigubai.

Artėjančias prailgintas moksleivių rudens atostogas nemaža dalis Lietuvos šeimų praleis užsienyje – dažniausiai jos renkasi Turkijos, Egipto, Tenerifės kurortus. „Tez Tour“ duomenimis, šiais metais keliaujančių svetur per moksleivių atostogas skaičius ūgtelėjo 10 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais. Reaguodamas į tai, kelionių organizatorius net didina skrydžių skaičių.

Stokholmo universiteto mokslininkai ištyrė 14 000 žmonių ir išsiaiškino, kaip prasta socializacija mokymosi metais veikia suaugusiųjų sveikatą. Remiantis gautais duomenimis, tie, kurie, būdami 13 metų amžiaus, mokykloje buvo „atstumtaisiais“, turi daug didesnę širdies priepuolio ar insulto riziką.

Daugėjant koronaviruso židinių mokyklose, vis daugiau ugdymo įstaigų priverstos mokymosi procesą organizuoti mišriu būdu. Vis tik šioje neapibrėžtoje situacijoje švietimo bendruomenė stengiasi ieškoti pozityvių žinių, o nerimaujančius tėvus skuba raminti – naudojant įvairesnes mokymosi priemones, ugdomos visapusiškesnės asmenybės.

Kokią žinutę vaikas ir paauglys siunčia tėvams, kai šaukia, mušasi, nesikalba, užsidaro savo kambaryje, keikiasi, įžeidinėja ar kitaip netinkamai elgiasi? Kodėl žinomi būdai, kaip nuraminti vaiką ar išspręsti konfliktą, ne visuomet suveikia, ir kas padeda suprasti jo elgesio ir savijautos priežastis?

Įsibėgėjantis spalis moksleiviams ir jų tėveliams primena, kad jau neužilgo laukia rudens atostogos, kurių metu bus galima atsipūsti ir bent trumpam pabėgti nuo vėstančių orų.

Vaikus prieš vidurnaktį prižadino gyvūno kniaukimas – jis buvo neramus, blaškėsi, vėmė. Vienas berniukų atsikėlė iš lovos ir išgirdo iš vonios kambario sklindančius garsus – mamai pasidarė negera, ji ėmė jausti apsinuodijimo simptomus.