Pastarosiomis dienomis uostamiestyje paspaudęs šaltukas jau sustingdė mažesnius vandens telkinius. O pastarieji sulaukė ir „drąsuolių“, kurie rizikuodami gyvybėmis ne tik vaikščiojo ant plono ledo, bet ir išbandė jį šokinėdami.

Vaikui augant, jo charakteris keičiasi. Paauglystės amžiuje jau nebetinka ankstesni auklėjimo metodai, šeimoje dėl to kyla konfliktai ir nesusipratimai. Dažnai suaugusieji taiko paaugliui neefektyvius auklėjimo būdus, kurie verčia vaiką nutolti nuo tėvų.

Tėvo ir sūnaus santykiai – ypatingi. Vyrai iš prigimties būna santūresni, retai parodantys tikruosius jausmus. Be abejonės, sūnui labai reikia tėvo meilės, o tėvui yra gyvybiškai svarbus sūnaus pripažinimas ir pagarba.

Daugelis tėvų pastebi, kad žengiantis į paauglystę vaikas (10-11 m.) tampa uždaresnis su suaugusiais, vengia kartu leisti laiką, o vyresnius  paauglius apskritai sunku įtraukti į bendras šeimos veiklas ir net pasikalbėti. Kodėl taip nutinka ir kas padeda paskatinti paauglius daugiau laiko praleisti su tėvais?

Mokykloje jūsų vaikai gauna teorinių žinių, ir jos jiems pravers ateityje (o galbūt ir nepravers visai). O kaip dėl praktinių žinių ir įgūdžių, kuriais galima naudotis jau dabar? Iš kur jūsų paauglys sužinos, kaip kažką nusipirkti arba kur geriau sutaupyti? Tik iš jūsų! Pradėkite mokyti vaikus šių paprastų dalykų jau dabar, kad vėliau nereikėtų telefonu […]

Vaikus lepinti malonu, ypač, kai už tai sugrįžta tyra mažylio ar santūri paauglio šypsena. Tačiau reikia žinoti, kad per daug „persaldintos“ meilės gali pridaryti sunkiai pataisomos žalos vaiko elgesio ir asmenybės formavimuisi. Apie tai kalbamės su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologe Jūrate Marcinkevičiene.