Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai nustatė, kad Lietuvos visuomenės supratimas apie švietimą labiausiai išsiskiria dėl siekiamų tikslų ir priemonių, kurios pasitelkiamos tikslams siekti. Mokslininkai suformulavo pagrindines išvadas bei rekomendacijas ir jas ketvirtadienį pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Šeimos, auginančios vaikus susiduria su situacija, kai iš mielos mergaitės ar beniuko vieną dieną išgirsta: ,,nesikišk, mama, nieko tu, tėti, nesupranti“.

Būkime atviri: kone kiekvienas vaikas viešumoje patyrė pykčio priepuolius, dėl kurių tenka raudonuoti tiek tėvams, tiek praeiviams. Bet jei toks elgesys yra nepadorus sulaukus dvejų metų, tai vyresniam vaikui tai tiesiog nepriimtina.

Dažnai tėvai atveda paauglius į konsultacijas sakydami, padėkite. Jo labai žema savivertė. Jis nepasitiki savimi. Yra gabus, protingas, bet nieko nedaro, nesistengia dėl savęs.

Kas yra ribos? Ribos – tai vidinio autoriteto pajautimas ir išraiška. Žinojimas kas man patinka, kokie mano poreikiai, kokios galimybės, taip pat kas mane skaudina, kelia neigiamas emocijas ir gebėjimas visa tai ištransliuoti kitiems.

Du žmonės, du požiūriai. Tas pat galioja tėvams. Iš tiesų tai būtų menka problema, jei tik į nuomonių skirtumus būtų žiūrima protingai ir dalykiškai. Deja, dažnai dėl mažmožių įsiplieskę konfliktai galiausiai sukelia gaisrą. Kokių „gaisro gesinimo“ strategijų esama ir kaip išmokti „teisingai ginčytis“?

Kiekvienas vaikas buvo bent kartą baustas už netinkamą elgesį ir išdykavimą. Tačiau tai jiems gali blogai baigtis. Juk griežtos bausmės lemia tai, kad vaikai ateityje tampa agresyvūs.

Sprendimas įsigyti augintinį dažnai tampa labai opia tema šeimos nariams. Tėvai baiminasi, kad vaikas greitai pavargs nuo gyvūnėlių, visa atsakomybė už priežiūrą kris ant jų pečių.

Specialistai įrodė, kad apkabinimai turi gydomąją galią: turi tonizuojantį poveikį organizmui, o tai ženkliai sumažina streso lygį ir padidina apsaugą nuo infekcinių ligų.

Kaip dažnai iš savo tėvų girdėjote: „Pažiūrėk į kaimynų vaiką, klasės draugus, jie ir mokosi puikiai, ir šokiais sugeba užsiimti, ir gražiai piešia, o tu?“ Arba: „Aš tavo amžiuje jau… (toliau pagal sąrašą)“.

Šiuos dalykus labai norisi kartas nuo karto pasakyti savo paaugliui, bet gailėsitės, kai emocijos nuslūgs. Paauglys suvokia, kad mama ir tėtis jam yra reikalingi, bet noras būti suaugusiu, santykį su tėvais komplikuoja.

Šiuolaikinis tėvas gali sugriauti dar vieną patriarchalinį stereotipą, kuris skelbia, kad svarbiausia moters gyvenime – namų ruoša.

Susitarkime iš karto: fizinis darbas – visiškai netinkama veikla vaikui! Darbas yra suaugusiųjų dalia, ir mes, kaip rūpestingi tėvai, neturėtume leisti mylimam vaikui švaistyti brangių vaikystės dienų šiam varginančiam užsiėmimui.

„Aukšti lūkesčiai mokiniams“. Šie žodžiai, girdimi švietimo erdvėje, sukelia įvairius jausmus: nuo nežinios ir pasimetimo iki nustebimo, džiugesio ar net įkvėpimo. Išties, mokytojo lūkesčiai yra svarbūs – jie turi didelę įtaką moksleiviams, jų lūkesčiams, mokymosi procesui ir pasiekimams. Todėl svarbu, kad visiems mokiniams būtų brėžiami aukšti lūkesčiai, taip padedant atskleisti jų stipriąsias puses. Tačiau negana […]

Į mažo vaiko pasaulį pirmieji animaciniai filmukai ateina per tėvelius. Jie įvertina, ar pramoga mažajam žiūrovui bus saugi, neišgąsdins stipriu garsu, o gal baimę keliančio herojaus pasirodymu. Bet nuo netinkamo vaizdo iš ekrano savarankišką kino gerbėją ­ paauglį apsaugos tik jo paties supratimas apie filme slypinčius pavojus ir geros kino juostos teikiamą naudą.