Turbūt daugelis gyvenimo pradžioje norėtų gauti šiokį tokį vadovą su taisyklėmis, kurios padėtų gyventi laimingai ir nerūpestingai. Deja, visko tenka mokytis iš asmeninės patirties, nebent esame pasiruošę įsiklausyti į išmintingus patarimus tų, kurie tam tikras aplinkybes jau išgyveno…

Dovydas – linksmas devynmetis, turintis Dauno sindromą bei intelekto sutrikimą, tačiau diagnozės jo neapibrėžia. Berniuko mama Viktorija viliasi, kad destigmatizacijos procesas judės greičiau, ir kitos kartos, susilaukusios vaikų su Dauno sindromu, nesusidurs su sunkumais, su kuriais šiandien kovoja jų šeima.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (2020-05-20 nutarimas Nr. 504) „Dėl ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ vaikai gali būti ugdomi (ugdytis) šeimoje pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas.

Tikriausiai kiekvienam bent kartą yra tekę susidurti su šalutiniu vaistų poveikiu arba nerimu, kad toks poveikis gali pasireikšti.

Tikriausiai kiekvienas turi pažįstamų, giminaičių ir draugų, kurie nuolat vėluoja į susitikimus. Ar įmanoma paaiškinti šią amžiną tendenciją? Mokslininkai mano, kad įprotis vėluoti yra susijęs su laiko suvokimu, gebėjimu tinkamai valdyti savo laiką, taip pat priklauso nuo asmeninių savybių, rašo „Live Science“

Vaikelio sulaukusią šeimą ne visada lydi tik džiugios nuotaikos. Psichologinė sveikata, hormoniniai pokyčiai moters organizme, esamos ar buvusios ligos, savotiškas aplinkos spaudimas gali sukelti įvairių emocinių išgyvenimų arba net sunkesnių būsenų moteriai. Šiuo jautriu laikotarpiu pažeidžiami gali tapti abu tėvai.

Vilniaus rajone gyvenantys Rūta ir Gytis Stanulioniai skaičiuoja – septyneri metai, kai jie oficialiai yra globėjai. Šiuo metu pora globoja dvi mergaites, jau tapusias neatskiriama šeimos dalimi.