Koks yra šiuolaikinio vyro vaidmuo šeimoje gimus kūdikiui? Kaip per šimtmečius pasikeitė? Kokiu keliu žengti harmoningų šeimyninių santykių link?
Šis amžius dažnai vadinamas vyriškumo krizės amžiumi, kuomet vyras aiškiai praranda pirmykštį jėgos ir šeimos maitintojo statusą. Kita vertus, pabrėžiama, kad tai – normalus vyro socialinio elgesio pasikeitimas, į kurį nereikėtų žiūrėti kaip į vyro vaidmens šeimoje menkėjimą. Tad koks gi šiandieninio vyro vaidmuo?
Tikrasis sergėtojas ir atrama. Laukiant mažylio, vyras atsakingas už būsimos mamos ir kūdikio savijautą, todėl jo vaidmuo šeimoje ypatingas. Ką tik tapusiai mama moteriai labai reikia draugo ir visaverčio partnerio, su kuriuo ji galėtų pasitarti, pasidalyti savo dvejonėmis ir baimėmis. Šiuo gyvenimo laikotarpiu reikia ne padėti žmonai prižiūrėti vaiką, o visavertiškai juo rūpintis.
Gyvenimo mokytojas. Maždaug 12 mėnesių kūdikiui atsiranda pirmosios autonomijos poreikis. Iki šiol jis buvo fiziškai ir emociškai priklausomas nuo mamos: vaikas juokdavosi ir verkdavo, keliaudavo ir pažindavo, valgydavo ir miegodavo kartu su mama. Ateina laikas vaikui pasaulį pažinti savarankiškai. Įsivaizduodami idealų varianta, mes projektuojame situaciją taip: vyras myli savo žmoną, vaiką ir išmintingais veiksmais padeda vaikui įgyti nepriklausomybę nuo mamos, nesukurdamas tarp jų priešiškumo, o pabrėždamas visų trijų tarpusavio meilės ir vienybės svarbą. Žmonai tuo metu reikalinga sutuoktinio parama priimti situaciją, kad vaikas auga, keičiasi jo poreikiai ir šeimos gyvenimas su augančiu vaiku.
Apie trečiuosius gyvenimo metus, asmenybės virsmo laikotarpiu, vaikas tampa įdomus žaidimų ir pokalbių partneris. Jis jau sąmoningai gali skirstyti veiklas atskirai kiekvienam iš tėvų, nes tiek tėtis, tiek mama jau priimami kaip atskiri subjektai su savo išskirtinumais. Atsiranda reali vieta ir situacija, kur tėvui atsiveria erdvė mokyti įgūdžių, pasitikėjimo savimi, suteikti žinių apie pasaulį, pasidalinti savo išgyvenimais.
Harmoningų santykių link. Ankstyvojoje vaikystėje sukurtas tėvų ir vaikų tarpusavio ryšys yra didelė paspirtis sprendžiant problemas paauglystėje. Svarbu nepamiršti, kad įžengti į artimą bendravimą su savo vaiku niekada nevėlu. Pavyzdžiui, bręstančiai mergaitei tėčio dėmesys padeda formuotis mergaitės savivertei. Berniukas fiksuoja tėčio elgesį su moterimis, – tikėtina, kad šeimoje matytą vyro ir moters bendravimo modelį sūnus taikys kurdamas savo šeimą.
Tėčio ir mamos pažiūros, vaiko auklėjimo stiliai skiriasi, tačiau kartu papildo vienas kitą – mamos sritis yra emocijos, intuicija, bendravimas, tėčio – įstatymai, dėsniai ir taisyklės, kuriomis vyrai vadovaujasi gyvenime. Svarbu atsiminti vieną – mamos ir tėčio vaidmuo šeimoje be galo svarbus, šiuose santykiuose negali būti varžybų, nes poros meilė vaikams tiesiog turi skirtingas išraiškas. Tad taisyklė čia paprasta – jei bus laimingi tėvai, užaugs laimingi vaikai.
Informacijos šaltinis: www.strazdaneles.lt
Mokyklėlė visai šeimai
Palikti komentarą