Santykių sutrikimai ir nemalonūs jausmai, kurie dėl to kyla – viena labiausiai paplitusių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į psichologus. Pyktis, skausmas, nuoskauda, nusivylimas, vienatvė, baimė… Niekas neateina į mano kabinetą, kad papasakotų, kaip jam puikiai sekasi gyvenimas, kaip maloniai ir džiugiai jaučiasi. Mūsų kultūroje apskritai nepriimta dalintis istorijomis apie laimingą meilę. Kodėl taip yra? Kam apskritai du suaugę žmonės vienijasi į poras?
Pabandykime įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti tokia istorija.
Vyras ir moteris gimė gerose šeimose, juos auklėjo mylintys tėvai. Paskui išėjo į žmones, prasidėjo naujas, savarankiškas gyvenimas, susirado mėgstamus užsiėmimus. Būdami dvasiškai brandūs, sutiko vienas kitą, pamilo, susituokė, susilaukė vaikų. Visus nesutarimus sprendė prie puodelio arbatos. Keliavo, statėsi namą, priimdavo namuose svečius. Ir viskas jiems buvo gerai.
Jeigu iki galo perskaitėte šią istoriją ir nė karto nepagalvojote „Fui, kokia nuobodybė!“, reiškia, esate pasirengę sveikiems santykiams.
O jeigu jums „tikroji meilė“ vis dar kraujas, ašaros, aistros, kančios ir kova su kliūtimis, reiškia, labai greitai sulauksiu jūsų savo kabinete.
Kodėl aš, būdama psichologe, kalbu tokius keistus dalykus?
Pradėsiu iš tolo. Iš pradžių žmonija, kaip biologinė rūšis, buvo labai pažeidžiama. Visi tie Homo ir kitokie Sapiensai neturėjo aštrių nagų ir dantų, jie nepasižymėjo greitu bėgimu ir didele kūno mase. Dėl to telkėsi į grupes. Paskui į bendrijas. Paskui į kitokias bendruomenes. Taip buvo lengviau išgyventi. Kuo platesnė giminė, kuo tvirtesni ryšiai, tuo daugiau maisto ir apsaugos galėjo gauti kiekvienas giminės narys. Už šitą gėrį tekdavo daug ką iškęsti, laikytis taisyklių, atitikti reikalavimus.
Šiandien situacija visai kita. Kad galėtų išgyventi, suaugusiam žmogui kitas suaugęs žmogus nereikalingas. Suaugęs ir brandus vyriškis pats užsidirba gyvenimui, išsilygina marškinius, susiranda maisto ir sekso. Suaugusi ir subrendusi moteris pati užsidirba pinigų, suorganizuoja padangų keitimo procesą, užsitikrina sau poilsį ir draugišką kompaniją.
Gaunasi, kad du suaugę ir subrendę žmonės vienijasi į poras ne dėl išgyvenimo.
Galbūt jie tai daro, kad palengvintų buitį? Irgi ne. Tai labai klastinga klaida. Patirtis rodo, kad suaugusiam ir savarankiškam žmogui žymiai patogiau gyventi vienam. Ir lengviau. Nereikia dalintis pinigais ir būstu, atsižvelgti į kito žmogaus skonį, poreikius. Nereikia atsiskaitinėti, kur susiruošei eiti, kada sugrįši ir ką tu čia pridirbai?
Ne, mano mielieji, nepamanykite, kad esu santykių priešininkė. Esu labai didelė jų šalininkė. Tik man patinka būti pačia savimi ir matyti sveikus žmonių santykius, man patinka matyti laimingas poras. Ir tokių porų esama.
Visiems, be jokios abejonės, norisi gerų, džiaugsmą keliančių ir laimingų santykių. Šiuo tikslu brūkštelėjau du sąrašus.
Pirmasis. Nesveiki ir destruktyvūs santykiai
- Traumos. Žmogus dažniausiai netgi visiškai nesąmoningai pasirenka sau tokį partnerį, su kuriuo gali padirbėti su iš vaikystės atsineštomis traumomis ir paveldėtais šeimyniniais scenarijais;
- Santuoka – kaip būdas ir priemonė subręsti, suaugti. Partneris reikalingas tam, kad „pabėgtum“ nuo tėvų, kažką įrodytum sau pačiam ar aplinkiniams;
- Santuoka „todėl, kad jau laikas tuoktis, o ir šitas žmogus lyg ir visai neblogas“;
- Prisiklijavimas prie partnerio kaip būdas išvengti atsakomybės už savo gyvenimą ir augimą, tobulėjimą: „ateis nuostabus princas ir išgelbės mane nuo tos įkyrėjusios nykios kasdienybės“.
Antrasis. Sveiki santykiai
- Būsena, kai jums visko pakanka. Pakankamai savarankiškas, pakankamai atsakingas, pakankamai patenkintas gyvenimu;
- Pilnatvė. Susiklosčiusios vertybės, aiškūs tikslai, žmogus puikiai pats save žino ir pažįsta;
- Sugebėjimas matyti kitą žmogų tokiu, koks jis yra, be pastangų jį perdaryti, pakeisti, perauklėti. Pagarba savai ir svetimai asmeninei erdvei. Sugebėjimas atlikti lygiaverčius mainus.
Trumpiau tariant, sveiki santykiai prasideda ne tada, kai susitinka dvi „puselės“, o kai vienas kitą sutinka du pilnaverčiai, vientisi, subrendę žmonės.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Palikti komentarą