Išrinkti kalėdines dovanas vaikams – ne tik didžiulis malonumas, bet ir nemenkas rūpestis. Tik prisiminkite, kokiu greičiu Kalėdų rytą jie skuodžia prie eglutės ir kiek vilties jų akyse, kai virpančiais pirštukais išpakuoja dovanas… Ar gali būti kas mielesnio tėvų širdžiai už tą džiaugsmo klyksmą ir šokinėjimą iš laimės, kai brangiausioji atžala randa tai, ko taip troško jos širdelė!..
O jeigu nerado..?
Vienos universalinės parduotuvės „Selfridges“ Britanijoje atstovai pernai pranešė, kad net trejų metų vaikai Kalėdoms norėtų gauti „Rolex“ laikrodį, kreditinę kortelę, vestuvinę suknelę, panašią į tą, kurią dėvėjo Kate Middleton, ir „Maserati“ sportinį automobilį. Kiti prašė planšetinio kompiuterio „iPad 3″…
Ką daryti, jei laiške Kalėdų Seneliui vaikai išdėstė norus, kurie neįmanomi jūsų kišenei? Juk norėti – nedraudžiama, o Senelis gali viską..!
Kaip elgtis, kad nenuviltume lūkesčių..?
Laukia stebuklo
Iš tiesų dabartinio vaiko nenustebinsi bet kokiu žaislu, nors parduotuvių lentynos nuo jų lūžta. Juo labiau kad dažno vaiko kambarys ir taip primena žaislų rojų. Deja, šis „rojus“ savaime negali padaryti vaiko laimingo. Atvirkščiai – per didelis dosnumas dovanas nuvertina.
Kai vaikas kasdien gauna dovanų be jokios progos, jo galvelėje formuojasi klaidinga vertybių sistema, pavyzdžiui, kyla idėja, kad norint gauti ko trokšti, nereikia dėti pastangų – pakanka paleisti dūdas. Toks vaikas netgi neturi mylimiausio žaisliuko – jis nespėja prie kurio nors prisirišti. Vaiko sąmonėje įsigali stereotipas: „Meilė – tai dovanos ir pinigai“.
Todėl dovanos nieku gyvu neturi virsti vieninteliu jausmų išraiškos būdu. Jos neturi būti ir skatinimo arba bausmės priemonė (kai žadėta dovana atšaukiama). Dovanomis negalima matuoti ir vaiko vertės: „Šiemet buvai geras, todėl gavai daug dovanų; šiemet buvai blogas, todėl dovanų mažai.“
Prieš Kalėdas nepamirškime svarbiausio dalyko: vaikas labiau laukia stebuklo, o ne naujo daikto.
Iš kur gauti stebuklą?
Dovana yra meilės simbolis, bet ne jos pakaitalas. Dažnas gimdytojas save teisina: „Aš daug dirbu ir praleidžiu mažai laiko su vaiku, užtat turiu galimybę nupirkti jam viską, ko trokšta.“ Tai tėviškos meilės surogatas.
Laikas, per šventes smagiai praleistas kartu su tėvais (ypač su daug dirbančiais), ir yra vaikui pats didžiausias stebuklas. Tačiau jis turi būti skirtas tik jam vienam, įdomiai suplanuotas, leidžiamas aktyviai ir linksmai.
Rašome laišką…
Psichologai pastebėjo, kad tarp suaugusiųjų beveik nėra tokių, kurie abejingai žiūrėtų į žaislus. Automobilių modeliukai, lėlės su princesiškomis suknelėmis, mieli kiškučiai ir meškučiai, – dažnai mes perkame visa tai ne dukrai ar sūnui, o savo „vidiniam vaikui“ (ypač jei patys vaikystėje gražių žaislų neturėjome). Čia esama pavojaus, kad išrinksime dovaną, kuri labiausiai džiugins… mus pačius.
Todėl verčiau parašyti laišką Kalėdų Seneliui. Jeigu jūsų šeimoje tokios tradicijos nėra, – sukurkite ją.
Paimkite spalvoto popieriaus, uždekite žvakes – ir tegu kiekvienas šeimos narys parašo Seneliui, ką gero padarė šiais metais ir ką tikisi rasti po egle. Jeigu matote, kad mažylis fantazuoja apie neįmanomą dalyką, pasiūlykite surašyti kuo daugiau realių pageidavimų ir paaiškinkite, kad Kalėdų Senelis ne viską gali ir ne viską spėja – juk jo laukia milijonai vaikų pasaulyje…
Ugdykite fantaziją
Valdorfo ugdymo sistemos šalininkai teigia, kad pats geriausias žaislas vaikui – kuo paprastesnis. Nepretenzinga lėlė, medinis arkliukas, spalvingas kamuolys ar kaladėlės – tokie banalūs žaislai palieka vietos vaiko vaizduotei ir stimuliuoja kūrybines galias.
Kas per daug…
… tas nesveika. Atbėgusį prie Kalėdų eglutės vaiką gali ištikti emocinis šokas, jeigu dovanų bus begalė. Maži vaikai gali sutrikti nežinodami, kurią dėžutę griebti, o jautresnieji netgi išsigąsti ir pradėti verkti. Žinoma, šis stresas turi pliuso ženklą, tačiau tai vis tiek stresas. Todėl psichologai tėvams pataria nepersistengti.
Jeigu vis dėlto mažyliui dovanų atnešė ne tik tėvai, bet ir seneliai, kiti giminaičiai ir dar kaimynai, verčiau jas atiduoti palaipsniui, po vieną. Sugalvokite patrauklų dovanų išpakavimo žaidimą: atidarome, pasidžiaugiame, pažaidžiame ir tik tada imame kitą. Kitas būdas – iš vakaro sudėlioti dovanas įvairiose namų kertėse, o po egle padėti nupieštą „lobių žemėlapį“. Dovanų paieška bus kur kas smagesnė ir atmintyje išliks ilgiau už pačias dovanas!
Kad Kalėdos vaikui virstų stebuklu
1. Nedovanokite dovanų be progos.
2. Ugdykite nuostatą, kad meilė – tai ne dovanos ir ne pinigai.
3. Neskatinkite dovanomis ir nebauskite jas atimdami.
4. Nematuokite dovanomis vaiko vertės.
5. Dovanokite tai, ko nori vaikas, o ne ko vaikystėje norėjote jūs.
P. S. Tiesa ar melas?
Turbūt nė vienas iš mūsų neįsivaizduojame Kalėdų be Senelio, tačiau mus vis tiek kamuoja klausimas: ar pasakyti atžalai tiesą? Kada ir kaip? Psichologai sako, kad atimti iš vaiko Kalėdų stebuklą pirma laiko – tai per anksti įmesti jį į suaugusiųjų pasaulį.
Kai mažajam kyla abejonių, pripažinkite, kad tikrojo Kalėdų Senelio niekas nėra matęs, o tikėti juo ar ne, pasirenkame patys.
Galima sakyti, kad Kalėdų Senelis – vienas, o vaikučių pasaulyje labai daug, tad savo pareigas jis perleido artimiesiems.
Ar žinote, kad…
80 procentų šiuolaikinių tėvų palaiko vaikų įsitikinimą, jog Kalėdų Senelis – tikras.
Beveik pusė vyresnių nei 7 metų vaikų tiesą apie Senelį sužino savarankiškai.
Parengė Vaiva VAIDILAITĖ
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą