Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja vaikų maitinimo ugdymo įstaigose taisyklės, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti sveikatai palankią vaikų mitybą, maisto saugą ir gerą kokybę.
Draudžiamų produktų sąraše atsidūrė vaikų labai mėgstami valgomieji ledai ir sūreliai su glaistu, saldžios bandelės ir kiti konditerijos gaminiai, taip pat džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai. Griežtai ribojamas druskos ir cukraus vartojimas, didinamas skaidulinių produktų kiekis.
Kaip sekasi mokyklas aptarnaujančioms maitinimo įmonėms prisitaikyti prie naujų reglamentų? Kaip reaguoja vaikai?
Situacija Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje
„Mokytojai labai patenkinti nauja tvarka, – pasakoja Simono Daukanto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Rimantas Kynas. – Jaučiasi, kad patiekalai praktiškai be druskos. Man asmeniškai patinka maistas be druskos. Smarkiai padaugėjo šviežių salotų, žuvies, vegetariškų patiekalų. Pradingo riebūs džiūvėsėliuose apvolioti kepsniai, saldūs kompotai ir gėrimai. Vaikai džiaugiasi, kad dabar jau gali nemokamai atsigerti vandens su citrina. Tik valgykloje pietaujančių moksleivių sumažėjo.“
Simono Daukanto gimnazija iškart sureagavo į naujas mitybos taisykles. Pasikeitė maitinimo įstaiga. Dabar maistą gamina konkursą laimėjusi UAB „Lika“. Ji atnaujino valgyklos interjerą, pasidarė jaukiau. Tačiau ekonomiškai išsilaikyti jai sunku, apyvarta sumažėjo. Socialiai remtinų, nemokamai maitinamų vaikų tik keli.
„Apyvarta maža. Maitinimo bendrovė vargsta, sunku išsilaikyti. Prognozės neaiškios. Daug moksleivių per pertraukas bėga į artimiausią prekybos centrą nusipirkti picų, bandelių ir kitų draudžiamų saldumynų, – aiškina įmonės sunkumų priežastis R. Kynas. – Kai atšals orai, daugiau moksleivių valgys mokykloje. Valgykla nedidelė, per didžiąją pertrauką nusidriekia ilga eilė, vaikai netelpa. Darbuotojai net pastatė stalus koridoriuje.“ Moksleiviai nemėgsta stovėti šimto žmonių eilėje, todėl neretai atsisako pietų.
15–19 metų gimnazistai jau gali rinktis. Jie turi susiformavusį skonį ir mitybos įpročius. Jei tėvų namuose nesistengiama vartoti tik sveiką maistą, tai jų mitybos įpročiai taip lengvai nepasikeis, bet, kaip sakoma, „lašas po lašo ir akmenį pratašo“.
Situacija Vilniaus Šaltinėlio privačioje mokykloje
„Mokykla privati, todėl atsižvelgiame į tėvelių pageidavimus, – pasakoja Šaltinėlio privačios mokyklos sveikatos priežiūros specialistė Milda Ivanauskienė. – Teiraujamės tėvų nuomonės. Dabar tėveliai protingi. Daug sąmoningų, sveika gyvensena besirūpinančių tėvų, todėl ir mokykla seniai laikosi sveikos mitybos standartų.“
UAB „Oranžinė Oazė“ maitina mokyklos vaikus jau 10 metų. Bendrovė kasdien pamaitina apie 150 vaikų. Atskirų patiekalų kainos skiriasi, priklausomai nuo produktų, pavyzdžiui, lašišos ar jautienos patiekalas gali kainuoti 2,20 euro, o lengvesni – apie 1 eurą.
Vaikų maitinimo tvarka mokykloje – labai demokratiška. Iš jos vertėtų pasisemti patirties ir kitoms.
„Tėveliai sumoka už visą mėnesį grynaisiais arba pavedimu, – aiškina M. Ivanauskienė. – Vaikas gali pasirinkti pats iš valgiaraščio, ką jis nori valgyti. Nėra kompleksinių pietų. Jei vaikui nieko nesinori ar jam niekas nepatinka, jis gali tą dieną nepietauti. Pasitaiko vaikų, kurie suvalgo net po dvi tris patikusias porcijas.“
Visą mėnesį vykdoma apskaita, kiek ko kuris vaikas valgė. Tėveliai bet kuriuo metu gali gauti informaciją.
„Jei vaikui niekas nepatinka, jis turi teisę nevalgyti. Leidžiama atsinešti savo maistą, vaikai gali naudotis šaldytuvu, pasišildyti mikrobangų krosnelėje. Bet iš esmės vaikai noriai maitinasi valgykloje“, – sako sveikatos priežiūros specialistė.
„Maitinimo įmonė negali pasigirti pelnu, bet laikosi dėl kiekio, – sako UAB „Oranžinė oazė“ direktorius Vygantas Bielekas. – Su tomis taisyklėmis šiek tiek perlenkta lazda, bet iš principo neblogai. Vaikai anksčiau nemėgdavo daržovių, dabar pradeda valgyti labiau. Druska visada buvo ribojama, jei virėja suklysdavo, kildavo triukšmas. Saldumynų ir anksčiau buvo vengiama. Tik vaikai vis dar prašo sulčių. Anksčiau išgerdavo kibirą sulčių, o dabar tik 2–3 litrus vandens su citrina ar apelsinais.“
„Kodėl negalėtume vaikams duoti obuolių sulčių be cukraus?“ – stebisi įmonės darbuotojai.
Vaikų tėveliai prašė, kad virėjai negamintų neaiškių patiekalų. Pavyzdžiui, patiekalų su „dieviškais įdarais“, kur „vienas Dievas žino, kas ten viduje“. „Jei mėsa – tai turi būti mėsa, jei košė – tai košė. Vaikai valgo akimis. Jie geriau valgo, kai aiškiai gali identifikuoti patiekalą“, – paaiškino M. Ivanauskienė.
„Tėvų pageidavimu jau seniai atsisakyta aliejuje gruzdintų, keptų patiekalų, – sakė Vygantas Belekas. – Vaikams nebėra taip skanu ir taip gražu, kaip anksčiau, bet jie turi teisę rinktis. Mokykla jau seniai rūpinosi sveikesniu vaikų maitinimu, tai ir vaikai labiau pripratinti prie to sveikesnio maisto, nebėga masiškai į šalia esančią parduotuvę pirkti saldumynų.“
Vaikų skonis ir mitybos įpročiai formuojami nuo mažens. Pirmiausia tėvų namuose. Jei tėvai nesuvokia, kokią didelę reikšmę mityba turi sveikatai, patys valgo nesveikus produktus ir lepina vaikus saldumynais, tai nėra ko norėti, kad vaikas bus sąmoningesnis už juos.
Galime tikėtis, kad pamažu išaugs nauja karta, kuriai sveika mityba bus savaime suprantamas dalykas.
Palikti komentarą