Rugsėjo 1-ąją mokyklos duris pirmą kartą pravers tūkstančiai pirmokų, kuriems ši
diena be džiaugsmo atneš ir nerimą, o gal net baimę. Pirmokų tėveliams bei globėjams taip
pat prasidės naujas šeimos gyvenimo etapas, keliantis ne tik teigiamas emocijas, bet ir
rūpesčius. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip tam
pasiruošti iš anksto.
Pasiruošimas mokyklai neapsiriboja vien tik ugdymo įstaigos pasirinkimu ar mokyklinių
prekių pirkimu. Tėvai arba globėjai, išleidžiantys į mokyklą savo vaikus, dažnai susimąsto, ar jų
atžalos jau tam pasirengusios. Mokymasis – kokybiškai nauja veikla vaikui, su naujais
nepažįstamais žmonėmis, kitokiu gyvenimo ritmu bei dienos režimu. Psichologų nuomone, vaiko
gebėjimas rašyti, skaityti ar skaičiuoti dar negarantuoja, kad pirmokas greitai adaptuosis mokykloje.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą, savarankiškumą bei sugebėjimą užmegzti naujus
kontaktus tiek su suaugusiais, tiek su vaikais. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos
biuro psichologė R. Vaitkienė pataria tėveliams, kaip palengvinti vaiko adaptacinį periodą
mokykloje:
• Tėvams reikėtų kartu su atžala užsukti į naują mokyklą anksčiau, negu pradės ją lankyti.
Nuveskite vaiką į naują vietą, pavaikščiokite koridoriais, susipažinkite su auklėtoja. Vaikas pripras
prie minties, kad lankys mokyklą, ir žinos, kas jo laukia.
• Atkreipkite dėmesį, kokios nuotaikos vaikas išeina į ugdymo įstaigą ir kokios iš jos
grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria. Atidesni
tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė vaiko elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia) bei
atsiradę somatiniai simptomai (galvos skausmas, pykinimas ir panašiai).
• Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus. Tiesiog pabandykite įsijausti į savo vaiko situaciją.
• Vaikui, pradėjusiam naują etapą, lengviau įveikti adaptacijos problemas, kai jaučia, kad
tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai gali dalytis savo patirtais išgyvenimais.
• Pradinukas, ypač pirmokėlis, dažnai naujoje mokykloje jaučiasi nesaugus. Jei vaikas
namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka ir nenori jos lankyti, derėtų dažniau bendrauti su
mokytoja. Tėvai neturėtų vengti paklausti, kodėl vaikas grįžta namo liūdnas, kaip jis jaučiasi
klasėje, ar mėgsta žaisti su vaikais pertraukų metu.
• Pasistenkite nenuvertinti savo atžalos. Tokie žodžiai kaip „tu nieko nesugebi gerai
padaryti“, „ar galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?“ tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi.
• Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės tokiais klausimais kaip „ar labai bijai eiti į
mokyklą?“ ir kt. Jei vaikas jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir nerimas yra
suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir patys kadaise taip
jautėtės.
• Uždaresniam, drovesniam vaikui tiktų žaidimas nupiešti mokyklą, draugus ar auklėtoją ir
pasikalbėti apie tai su tėvais. Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet ir iš naujo išgyvena
tam tikras situacijas.
• Drąsesniam, judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti sunku išbūti visą dieną
vienoje vietoje, galite pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu padėdami jam atsikratyti
įtampos ir sukaupto per dieną nerimo.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kiekvienas vaikas
yra individuali asmenybė, visiems reikia skirtingo laiko tam, kad prisitaikytų prie naujos situacijos,
o tėvų palaikymas ir supratimas padės pirmokėliui sėkmingiau pradėti mokslo metus.
Informacijos šaltinis: kaunovsb.lt
Palikti komentarą