Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

KĄ DARYTI, KAD NAUJO ŠEIMOS NARIO ATSIRADIMAS NETAPTŲ TRAUMA KITAM VAIKUI?

Pasak G. Jonutienės, yra tėvelių, manančių, kad nereikia sureikšminti nėštumo ir specialiai kalbėtis apie būsimą mažylį su vyresnėliu – jis natūraliai viską supras ir prisitaikys. „Iš tiesų labai svarbu vaikui viską paaiškinti, daug šnekėtis, – įsitikinusi psichologė. – Kūdikio atsiradimas – didelis pokytis tėveliams, o vaikeliui, kurio sąmoningumas, pažintiniai gebėjimai gerokai mažesni nei suaugusiųjų, – emocinis šokas. Jei ruošiamas iš anksto, vaikas tą šoką išgyvena lengviau.“

Kada pranešti didžiąją žinią

Kada ir kaip pranešti pirmagimiui džiugią žinią, priklauso nuo jo amžiaus. Su priešmokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikais psichologė pataria mamai pasikalbėti vos tik pradeda rodytis pilvelis, nes žinia, emocija jau sklando šeimoje, nereikia jos slėpti. „Mažesniems vaikams dar galima nutylėti ankstyvąjį nėštumą, o paaugliai nutylėjimus greit pastebi, tad siūlyčiau pranešti kuo anksčiau“, – paaiškina G. Jonutienė.

Atviras pokalbis gali užkirsti kelią įvairiems įtarimams, apsaugoti nuo nerimo, nepagrįstų baimių. Pavyzdžiui, matydamas prastai besijaučiančią, bloguojančią mamą, vyresnis vaikas gali jaudintis, kad ji sunkiai susirgo.

Pasak psichologės, kiek vėliau apie būsimą brolį ar seserį galima pasakyti vaikams iki ketverių metų. Penki mėnesiai jiems – labai ilgas laikas, o suvokti dar nematomą kūdikį tokio amžiaus vaikui sunku.

Kūdikis

Kaip keičiasi gyvenimas

Tam, kad vyresnėliui, ypač – namuose karaliaujančiam pirmagimiui, būtų lengviau suprasti, kas vyksta, G. Jonutienė siūlo kartu pavartyti pažintinę knygelę apie vaikučio gimimą (yra išleistų ir lietuvių kalba) ar pažiūrėti amžių atitinkantį filmuką. Su didesniu vaiku galima kartu apsilankyti pas gydytoją, atliekant echoskopiją. Tai padeda mažiesiems materializuoti vaizdinį ir paskatina pokalbiams: kada kūdikis gims, kaip, kas laukia vyresnėlio. Tėveliai turėtų paaiškinti, koks bus tas kūdikėlis: kad jam reikės daug suaugusiųjų dėmesio, nes gims nieko nemokėdamas; kad vaikas galės padėti prižiūrėti jaunėlį. Psichologė atkreipia dėmesį, kad nėštumas yra puiki proga pakalbėti su vaiku ir lytinio švietimo temomis, kurios natūraliai iškyla laukiant brolio ar sesers.

„Vaikai yra egocentriški, ypač – ikimokyklinukai. Dažniausiai juos neramina, kaip pasikeis gyvenimas: kur kūdikis miegos, ar ims jo žaislus, ar jis privalės dalytis, ar galės su mama toliau užsiimti mėgstama veikla (žaisti, skaityti ir pan.). Ar mažylis neatims viso tėvų dėmesio, ar neteks tapti jo aukle. Dėl kitų panašių dalykų jaudinasi ir paaugliai, todėl labai svarbu kalbėtis su vaiku, kad ir kokio amžiaus jis būtų. Pokalbiai padeda nusiraminti, bet nereiškia, kad tos temos negrįš gimus kūdikiui, kai taps labai realios“, – pasakoja psichologė. Pasak jos, naujagimio atsiradimo krizę vienaip ar kitaip išgyvena visi vaikai, net ir ne vienturčiai, nes situacija kaskart vis kita: kitas vaikų amžius, sukaupta skirtinga patirtis.

Leiskite ir nesidžiaugti

„Išgirdus žinią apie naujo šeimos nario atsiradimą, vaikus gali užplūsti patys įvairiausi jausmai: nuo euforijos iki didžiausio nusivylimo. Vieni džiaugiasi, kad namuose turės tarsi gyvą lėlę, su kuria galės žaisti, kiti nuliūsta, kad nebebus vieninteliai numylėtiniai. Kūdikio laukimas yra puikus metas išjausti visokius jausmus. Leiskite vaikams kalbėti apie juos, nesakykite „Viskas bus gerai, tu turi džiaugtis“, – pabrėžia G. Jonutienė.

Ji pataria tėvams nesijaudinti, jei vaikas pareiškia nenorįs nei brolio, nei sesers. Tai nerodo, kad jis iš tikrųjų nenori: vaikui tiesiog neramu, jis nežino, kas laukia. „Paauglys irgi gali reaguoti labai skirtingai. Jei tyli, gali pasirodyti, kad jam nerūpi ar kad žinią sutiko gerai, bet skatinčiau tėvus būtinai pasikalbėti, patvirtinti, kad normalu, jei apima ne vien džiugūs jausmai“, – sako specialistė.

Ruošiant vyresnėlį pokyčiams šeimoje svarbu skatinti jo savarankiškumą. Dažnai tėvai jam skiria atskirą lovą ar net kambarį. G. Jonutienė pabrėžia, kad visi didesni pokyčiai turėtų vykti arba iki kūdikio gimimo, arba jau šiek tiek apsipratus su nauju šeimos nariu, kad vaikas jų nesusietų su atstūmimo jausmu: pavyzdžiui, „gimė jaunėlis, ir aš turėjau išeiti į darželį ar išsikraustyti į kitą kambarį“. Vaikas gali tai suvokti kaip žinią, kad yra nebereikalingas.

Kartu – nuo pat pradžių

Gimus kūdikiui, pirmasis naujos šeimos susitikimas – labai svarbus patyrimas. Jei tik leidžia sąlygos, mama ir mažylis sveiki, gerai jaučiasi, psichologė rekomenduoja šį naują etapą pradėti visiems kartu, neatskirti vyresnėlio, tarkim, neišvežti pas senelius, juk ir jis be galo laukia šio didžiulio įvykio.

„Atskirtas nuo šeimos, vaikas gali pasijusti atstumtas, o kartu su tėvais išgyvendamas mažylio sutiktuves gaus patvirtinimą, kad ir toliau lieka svarbus, mylimas, – paaiškina G. Jonutienė. – Kartais tėvai baiminasi, kad vyresnėlis neužkrėstų mažojo, bet juk nebūtinai jis puls naujagimį bučiuoti. Nuo pirmojo susitikimo tėvai turėtų paaiškinti, kaip elgtis su mažyliu, padėti kurti vaikų santykius. Paskatinkite vyresnėlį prisidėti prie kūdikio priežiūros: kartu keisti sauskelnes, pažaidinti barškučiu – tai labai reikšmingas vaiko savivertei vaidmuo.“

Kai kurie specialistai rekomenduoja tėvams pasirūpinti, kad mažylis iš ligoninės kaip draugiškumo ženklą broliui ar sesei atvežtų dovaną. Keturių vaikų mamos Gintarės nuomone, tai nebūtina: „Galima ir patį kūdikį laikyti dovana. Žinoma, sprendimas priklauso nuo šeimos, jos vertybių. Jei tėvai mano, kad dovana padės, gali pirkti. Bet jei tai daro iš nerimo, bandydami užbėgti už akių vyresnėlio neigiamoms emocijoms, geriau apsieiti be dovanos. Jausmų negalima slopinti, į juos reikia reaguoti.“

Tūkstantis meilės įrodymų

Sakoma, kad gimus mažyliui tenka dvigubai daugiau dėmesio skirti vyresniesiems. Jie tarsi pro padidinamąjį stiklą stebi tėvus, ar yra tiek pat mylimi, giriami, tokiais pat gražiais žodeliais vadinami.

„Laiko dėmesiui juk daugiau neatsiranda, atvirkščiai, jį tenka dalyti, tad svarbesnė tampa ne kiekybė, o kokybė, – tvirtina 
G. Jonutienė. – Nuolat kartokite, parodykite vyresnėliui, kad mylite, ir būtinai išlaikykite asmeninį ryšį, įprastus ritualus (vakaro pasakėlę, įprastą žaidimo laiką ar pan.). Raskite laiko pabūti vienudu – vaikas supras, kad santykiai nepasikeitė. Taip pat ir su paaugliais. Gali atrodyti, kad jie dideli, turi savų draugų ir pomėgių, bet ir jiems reikia tėvų dėmesio, bendros veiklos.“

Pasak pašnekovės, pirmomis dienomis paprastai vyrauja euforija, smalsumas, neigiami jausmai retai prasiveržia. Kartais tik po adaptacinio laikotarpio pasirodo įtampos pasekmės: vieniems jos gali pasireikšti blogu elgesiu, kitiems – psichosomatiniais sutrikimais (pilvuko, galvos skausmais), nenoru eiti į darželį. „Vieni vaikai atvirai išsako, kad nenori mažylio, geriau buvo augti vienam, o kiti tyli, žino, kad nieko negali pakeisti. Tuomet labai svarbu, kad kas nors padėtų atverti vaikui širdelę, – atkreipia dėmesį psichologė Gintarė. – Reikėtų parodyti, kad suprantate vaiko jausmus, paaiškinti, kad jie nebūtinai turi būti džiaugsmingi, kad ir jums ne visada lengva su verkiančiu mažyliu, kad kartais neišsimiegate.“

Krizėms įveikti reikia laiko

Pasitaiko, kad mažesni vaikai bando kūdikiui įkąsti, sušerti, įžnybti. Jei paaiškinimai, kad mažiukui skauda, nepadeda, elgesys negerėja ar pati mama jaučia, kad jai sunku susitvarkyti, G. Jonutienė pataria kreiptis į specialistus. Jie padeda įveikti krizę visai šeimai, ypač naudinga žaidimų terapija: vaikas skatinamas išreikšti jausmus ne žodžiais, o žaisdamas.

„Pati augindama keturis vaikus suprantu kartais mamas užplūstantį nerimą ir labai norėčiau palinkėti ramybės. Visoms krizėms įveikti tiesiog reikia laiko. Kartais į šeimą atėjus naujam nariui prireikia metų, kad santykiai susistyguotų, – patirtimi dalijasi Gintarė. – Palinkėčiau išlikti ramioms, nesibaiminti, net jei pasireiškia kokie nors įtampos požymiai, pavyzdžiui, vaikas pradeda šlapintis į lovą. Tai tik reakcija, juk vaikas turi išmokti konkuruoti, valdyti pavydą (o jo turi būti!). Tegalime įsivaizduoti, kiek vidinių jėgų reikia vaikui visa tai išgyventi. Jei vis dėlto neramu, nebijokite ieškoti pagalbos, patarimo.“

 Publikuota: „Šeimininkė“
Informacijos šaltinis:
atsisiųsti

 

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.