Augdami vaikai išmoksta visko: ne tik gerų manierų, bet ir patyčių bei įvairių baimių. Jie mokosi pažinti save ir kitus bei sužino, kokios yra bendravimo taisyklės, padedančios žmonėms susikalbėti ir vienas kitą suprasti.
Vis tik, laikui bėgant, po truputį keičiasi ir tėvų supratimas, kaip geriausia auginti ir auklėti vaikus. Tai, kas buvo įprasta anksčiau, dabar atrodo sunkiai suvokiama. Vienas iš daug diskusijų sukeliančių klausimų – meilės ir prieraišumo rodymas bučiniais, apsikabinimais ar rankos paspaudimais. Tikrą diskusijų audrą 2012 m. šiuo klausimu sukėlė CNN tekstų autorė Katia Hetter, kurios straipsnis buvo atnaujintas 2015 m. ir sukėlė naujus debatus praėjusių metų žiemą.
K. Hetter iškėlė vaiko sutikimo ir kūno autonomijos klausimą, papasakodama savo dukters istoriją: ar ji privalo apkabinti ir pabučiuoti močiutę, jei ji to nenori. K. Hetter nuomone, ji neprivalo to daryti, kaip ir neprivalo pabučiuoti ar apkabinti savo mamos, jei tuo metu to nenori. Anot moters, vaiko kūnas priklauso jam, ne kažkam kitam, todėl vaikas pats gali nuspręsti, kada ir ką apkabinti.
Neretai suaugusieji mano, jog vaikas turi apkabinti draugą ar šeimos narį iš mandagumo, tačiau taip vaiko jaukumas aukojamas dėl kito žmogaus jausmų. K. Hetter, leisdama savo dukrai spręsti pačiai, ar apkabinti močiutę, leidžia jai išreikšti meilę taip, kaip ji ją jaučia ir kaip nori.
K. Hetter teigimu, vaikus nuo pat ankstyvo amžiaus būtina mokyti jaustis savo kūno šeimininkais. Taip vaikai mokosi pasakyti „ne“, tvirtai pasitikėdami savo nuomone, ir priimti arba atmesti kito norą juos paliesti, apkabinti, pabučiuoti.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą