Šeima, tai nedidelė grupė žmonių, ir valdo ją tėvai. Tiksliau, turėtų valdyti, kadangi realiame gyvenime taip yra anaiptol ne visada. „O ką aš galiu su juo padaryti, jis manęs neklauso!“ – daugeliui tėvų, ypač mamoms ir močiutėms, išties sudėtinga kažkaip daugiau ar mažiau protingai suvaldyti vaikus. Bet jeigu mes nevaldome vaikų, jie pradeda valdyti mus.
Vaiko valdymas – tai suaugusio žmogaus sugebėjimas tikslingai įtakoti vaiko poelgius konkrečioje situacijoje. Skirtingai nuo auklėjimo, kuris formuoja vaiko asmenybę apskritai, valdymas sprendžia operatyvines užduotis „čia“ ir „dabar“.
Mama, kuri rėkia vaikui „Tučtuojau eik namo!“ užsiima ne auklėjimu, jai viso labo tereikia, kad vaikas baigtų žaisti ir atsidurtų namuose.
Vaiko auklėjimui mums ne visada pakanka laiko ir jėgų, tačiau elementarus vaiko valdymas – privalomas dalykas. Bent jau dėl to, kad jeigu vaikui reikia gydyti dantukus – tai kaip atvesti jį pas stomatologą?
Elementarus vaiko valdymas yra privalomas suaugusiam žmogui bent jau dėl to, kad apsaugotum vaiką nuo pavojaus. Kai vaikas išlekia ant kelio, kur vyksta intensyvus judėjimas, jį reikia sugrąžinti ant šaligatvio. Analogiškas ir visiškai suprantamas uždavinys – užtikrinti, kad vaikas negalėtų nebaudžiamas išdykauti konkrečioje situacijoje. Gaila, bet tėvai ne visada gali tai padaryti.
Jeigu tėvas mėgina kažką pasakyti dukrai, o toji nepatenkinta vaiposi ir nekreipia dėmesio, tai tėvas visiškai nevaldo vaiko ir situacijos. Jis čionai yra niekas, visiškas nulis.
Kad vaikas būtų auklėjamas, jį iš pradžių reikia palaipsniui padaryti auklėjamu, t.y. valdomu, imliu auklėjimui. Gerai išauklėtas vaikas – tai paklusnus vaikas, tik svarbu, kad paklusnumas būtų nukreiptas į vaiko auklėjimą, į pasitikėjimo savimi formavimą, savarankiškumo ir mokėjimo gyventi tarp žmonių ugdymą. Pratinkite vaiką jūsų klausyti ir klausytis, to reikia ir jums, ir patiems vaikams naudinga.
Skirtingi tėvai skirtingai supranta, kaip siekti, kad vaikas darytų, ką reikia, ir nuo šito supratimo priklauso naudojami metodai. Bet kokia technologija pagrįsta vaiko prigimtimi ir tėvų uždaviniais. Kai kurie tėvai dažniau apeliuoja į jausmus, kai kurie – į protą, kažkas sprendžia problemą dresiravimu.
Vaiko valdymo metodai smarkiai priklauso nuo jo imlumo valdymui, nuo tėvų pažiūrų ir motyvacijos, nuo konkrečios situacijos. Laisvame auklėjime dažniau naudojamas tikslingai nukreipiamos reikiama kryptimi laisvės metodas, o auklėjime, pagrįstame disciplina – instrukcijos ir paskatinimų sistema. Šiuo atveju viskas labai paprasta: jeigu vaikas daro ne tai, ko reikia, mes duodame jam instrukciją. Jeigu daro, ką reikia – paskatiname. Ir viskas. Jeigu ši sistema gerai suderinta, santykiai su vaikais tampa išties labai paprasti.
Instrukcija išties yra vienas iš būtinų ir natūralių tėvų bendravimo su vaikais elementų. Paprastos ir aiškios instrukcijos mažam vaikui, kuris nesupranta sudėtingų dalykų ir painių paaiškinimų; suprantamos instrukcijos bus labai naudingos, kai vaikas su jūsų pagalba įsisavina bet kokį jam naują dalyką ar bent jau pirmą kartą gyvenime sprendžia sudėtingą pratimą iš namų darbų. Tvirtos instrukcijos duodamos vaikui, kai jis mėgina neklausyti tėvų tais atvejais, kai jų prašymai švelnūs ir negriežti.
Informacijos šaltinis: seimairnamai.eu
Palikti komentarą