Ką daryti, jeigu jūsų vaikas atitinka „sunkaus vaiko“ apibrėžimą? Jessica Johnston teigimu, reikia džiaugtis. Kodėl? Apie tai ji rašo nepaklusniems vaikams skirtame laiške, kuri jums išvertėme:
„Brangus užsispyręs vaike,
šiandien išgyvenome nemažai susirėmimų. Kovojome ant saulės, kovojome ant smėlio, kovojome už eskimus ir kovojome, kol tempiau tave rėkiantį ir besispardantį iki namų. Tu išraudonavai, buvai tiesiog įsiutęs, o aš stengiausi neapsiverkti. Turėjome tūkstantį kovų.
Šiandien mūsų susirėmimų priežastimis tapo visiškos smulkmenos. Kada nors turėsime pokalbį apie indų plovimą arba komendanto valandą.
Nepaisant visko, kas tarp mūsų nutiko, noriu, kad žinotum štai ką.
Nevertink mūsų santykių šiais susirėmimais. Pamiršk apie kovas, prisimink laikus, kai laikiau tave glėbyje. Nesusitelk į sunkius momentus, prisimink, kad tave myliu ir taip bus visada. Atmink: niekada tavęs neišsižadėsiu. Tu visada liksi mano širdyje.
Nenorėčiau, kad prisimintum mane tik iš mūsų susirėmimų momentų.
Taip, kartais aš supykstu. Aš esu pasimetusi ir pavargusi, man įdomu, ar būčiau geresnė motina, jeigu neturėtume tokių kovų?
Kartais aš tiesiog nuleidžiu galvą, kai matau nepritariančius aplinkinių žvilgsnius.
Bet vis vien neščiau tave laiptais, rėkiantį ir besispardantį, kad ir kiek jų būtų. Aš vis vien palikčiau dar šimtus vežimėlių parduotuvėse, kad paimčiau tave į mašiną.
Renkuosi tave – netgi kai rėki, spardaisi ir pyksti.
Tiesiog noriu, kad paklusniai laikytum mane už rankos, kol einame per gatvę. Kad sakytum: „Gerai, mama“, kai iš manęs išgirsti „Ne“.
Kartais jaučiuosi pernelyg pavargusi ir nusikankinusi, kad prisiminčiau motinystės džiaugsmus, bet kai pažiūriu į tave sėdintį ir kramtantį duonos gabaliuką, mano veidą nušviečia šypsena.
Man patinka tavo užsispyrimas.
Tu nesi iš tų, kurie daug abejoja ir galvoja apie pasekmes. Turi savo nuomonę, ir kartais man atrodo, kad jos neįmanoma pakeisti. Tai normalu. Kada nors šis užsispyrimas tau pravers.
Kai kurie žmonės vadins tave sunkiu (kartais ir aš taip darau). Kai kurie žmonės galvos, iš kur kiekvieną dieną atrandu jėgų… bet jie nemato to, ką matau aš. Jie nepatikės, kad iš visų gerų ir paklusnių vaikų pasirinksiu tik tave. Vėl ir vėl.
Po isterijos aš laikau tave glėbyje. Mes spaudžiamės vienas prie kito, ir tu paprašai sudainuoti dainą. Aš giliai įkvepiu, kad galėčiau pajusti tavo kvapą – saulės kvapą. Nepaisant mūsų kovos, aš vis dar tave myliu. Ir taip bus visada.“
O kaip jūs susidorojate su vaikišku užsispyrimu?
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą