Tėvų dalyvavimą darželio bendruomenės gyvenime gal ne visai siečiau su lyderyste, o labiau su įsitraukimu, noru pažinti kitokią vaiko aplinką. Darželis vaikui užima tiek pat laiko, kiek ir namai, tėvai. Tad kieno didesnė įtaka vaikui – tėvų ar ugdymo institucijos – klausimas labai sudėtingas. Kad tėvai matytų kompleksiškai, kaip vystosi vaikas, jie turi matyti ne tik namų, bet ir institucinę aplinką. Todėl įsitraukimas labai svarbus. Puiku, kuomet įstaigos kuria bendruomenes, organizuoja komunikacijos ciklą, kad tėvai matytų vaiko kasdienybę. Kuo labiau tėvai įsitraukia, tuo objektyviau ir realiau mato aplinką, kurioje jų vaikas būna nuo ryto iki vakaro. Tėvų iniciatyvumas turi būti privalomas, o kuo labiau jis skatinamas, tuo geriau. Tačiau tikėtis šimtaprocentinio tėvų įsitraukimo yra utopija. Jei 20 proc. grupės tėvų įsitrauks, tai jau bus gerai. Dabar, manau, įsitraukia yra tik keli procentai.
Kas turi sudaryti Jūsų minimą komunikacijos ciklą?
Pirmiausiai turėtų būti tiesioginė komunikacija: ikimokyklinio ugdymo institucijoje ir vadovai, ir auklėtojai turi tiesiogiai komunikuoti su tėvais. Reiškia, turi būti sukurta sistema, kad kaskart, kai vaikas paimamas ar atiduodamas, tėvams auklėtoja pasakytų po vieną kitą sakinį. Turi būti susitarimai, į ką bendravimas su tėvais turi būti orientuoti, ką sakyti. Turi būti sukurta tiesioginės verbalizacijos sistema, kaip tėvams pranešti, kas šiandien vaikui pavyko, buvo puiku ar kitaip.
Tėvams ikimokykliniu laikotarpiu dažnai svarbiausia, ar vaikas valgė, ar miegojo. Jei nepavalgė – auklėtoja kalta. Realiai tėvai pirmiausiai rūpinasi, ar buvo patenkinti fiziologiniai poreikiai: valgė, miegojo, buvo lauke. Pedagogams gi svarbu aktualizuoti ugdymo(si) procesą – čia jau yra sistemos sukūrimas, perdavimas žinutės, kad aš, pedagogas, vaikui ne tik nosį šluostau, bet ir ugdau.
Tėvai irgi turi dalytis informacija, kas vaikui pasisekė namuose, ką jis mėgsta, kaip ugdymo veikla darželyje veikia jo elgesį namuose. Kalbant apie įsitraukimą – tėvai irgi turi reflektuoti, kad jie daro kažką ugdydami vaiką.
Kas turi kurti tą sistemą: auklėtoja, vadovas?
Auklėtojos profesija turi būti plačiau suprantama. Komunikacija yra minkštoji kompetencija, auklėtoja turi gebėti kalbėdama pritraukti tėvo dėmesį, tėvui suprantama kalba pasakyti, kad tėvai suprastų ir lygiai taip pat ji pati turi suprasti ir išgirsti, ką tėvai jai sako. Tas turinys turi ateiti nuo institucijos vadovo, o jiems turi ateiti nuo ŠMM. Vis dėlto turi būti aiškiai ištransliuota sistema. Neturi būti priešpriešos tarp darželio ir šeimos, nes dabar taip, deja, yra. Pedagogai darželiuose skundžiasi, kad tėvai nenori, kad susikalbėjimas su tėvais yra problema, kad jie nesidomi, neskaito informacijos, neįsitraukia. Iš kitos pusės tėvai kaltina pedagogus, kad šie kažko nedaro, neinformuoja.
Daug kas priklauso nuo auklėtojos komunikacijos stiliaus. Yra auklėtojų, kurios auklėja tėvelius… Dažnai skiriasi vertybinės nuostatos. Sistema turi tarnauti vertybėms, o tos vertybės turi edukuoti tėvus. Tikėtis, kad per 10 metų padarysime revoliuciją, nerealu – taip greitai nieko nebus. Turi užaugti mūsų vaikai… Iš kitos pusės – tempas didžiulis. Tėvai dažnai mano, kad užtenka to, kad jie uždirba pinigus…
Ar būtinos darželio auklėtojai andragogikos žinios?
Būtinos. Negalima į tėvus ir vaikus žiūrėti izoliuotai. Tai yra mikrosociumas, kurio sudėtinės dalys yra ir tėvai, ir vaikai. Pedagogas turi gebėti ir su suaugusiuoju kalbėtis jo kalba, ir su vaiku. Todėl kompetencijų krepšelis turi prasiplėsti.
Kas tam galėtų padėti?
Turbūt programos. Jei kalbame apie formalųjį aukštąjį išsilavinimą, pedagogus ruošiantys universitetai, kolegijos turėtų peržiūrėti programas. Iš kitos pusės, „pedagogų kalvės“ turi labai artimai dirbti su ŠMM. Tai turi būti strateginiai dalykai.
Tėvų įtraukimas iš esmės tai yra bendruomenės kūrimas, tai turi būti lokaliai aptarta dar mokslo metų pradžioje. Pradžioje mokslo metų labai svarbu parodyti sėkmingo atvejo analizę, parodant kaip tėvai įsitraukė, kokią naudą iš to gavo vaikai, kokią – tėvai. Sėkmės atvejo analizė leidžia parodyti, kad tai jau yra sukurta. Tada tėvai ant to „pakimba“. Jei auklėtoja tik pasako, kaip pasikeis vaikas, tėvų tai neužkabina, tai – teorinis lygmuo. Jiems reikia praktinio pavyzdžio.
Kaip tėvams greitai perteikti informaciją?
Mano galva, turi būti vienas kanalas, centralizuotas, į kurį atėjęs tėvas turi viską rasti. Tarkime, gerai veikianti interneto svetainė. Nes jeigu informacija yra išbarstyta: kažkur yra forumas, kažkur svetainė, dar elektroninis dienynas, dar kažkas –tai nėra gerai, turint omenyje, kad žmonės šiais laikais neturi laiko, tad turi būti vienas informavimo šaltinis, o ne atskiri.
Peržiūrėjus savivaldybių darželių interneto svetaines retai jose rasi ugdymo programą, informaciją, kuo tas darželis išskirtinis, kodėl turėčiau ten leisti savi vaiką. Privačių darželių svetainių vaizdas dažnai visai kitas: kuo mes ypatingi, ką gaus čia atėjęs vaikas… Čia klausimas gal kitas: savivaldybių darželiai perpildyti ir jiems nėra prasmės eksploatuoti informaciją, jei jie yra pilnai užimti? Kai netrūksta klientų, kam tada stengtis?
Kaip interneto svetainė gali padėti įtraukti tėvus?
Įsitraukimui įstatymai negalioja. Mes kalbame apie naujo proceso sukūrimą ir tai gana probleminis dalykas. Kol tėvai nebus užnorinti, užkabinti, tol nieko nebus. Tėvas turi norėti perskaityti, norėti ateiti, norėti įsitraukti. Nes kai atsiranda prievolė, imama priešintis. Todėl kiekviena institucija turi sukurti savo sistemą, kad tėvai norėtų kurti bendruomenę. Turi būti pagiriamas kiekvienas tėvas, jei atėjo į renginį. Ne vaikas giriamas, o tėvas – vaikas tuomet džiaugiasi, didžiuojasi tėvais. Tai galėtų būti paviešinta ir įstaigos svetainėje, kodėl gi ne? Jei yra renkami metų mokytojai, tai galėtų būti renkami ir metų tėvas ar mama.
Darželis galėtų turėtų specialią lentą, prie kurios fotografuotųsi tėvai su vaikais, paskui skelbiama svetainėje. Labai gerai yra palaikyti ryšį su darželio alumnais, rašyti apie juos svetainėje… Tačiau čia jau platesnis tinklas, nei tėvai – vaikai. Nes kas tai darys? Tad institucijoje turi būti vadybininkas, kuris nuolat dirbtų su informacija, organizuotų, palaikytų interneto puslapį…Tai turi būti daroma ne priešokiais, tai – nuolatinis darbas. Žmogų reikia sudominti, pripratinti.
Kitas dalykas: tam, kad kurtume bendruomenę ir komunikaciją su tėvais, įstaigoje turi būti sukurta atvira ir sąžiningą informacijos apsikeitimo sistema tarp vadovų ir auklėtojų. Kartais vadovai vadovauja labai direktyviai ir specialiai nesuteikia informacijos. Taigi, pirmiausia turi būti sukurti komunikacijos sistema įstaigos viduje.
Visur, ir darželiuose taip pat reikia verslumo. Kokias vertybes puoselėja konkretus darželis, į ką jis kreipia dėmesį? Misijos, vizijos versle jau atgyveno. Pokyčiai labai greiti, kalbama apie trumpalaikes strategijas. Tėvai turi matyti, kokioje aplinkoje vaikas bus: saugi, estetiška aplinka; žinoti, kokia auklėtojų ir darbuotojų kompetencija. Turi būti viešai pristatyta pedagogų patirtis, ką baigęs, kokius kursus lankė… Kai aš matau, kad įstaigoje auklėtoja turi galimybę mokytis, tai matau, kad įstaiga orientuota į nuolatinį kompetencijų atnaujinimą, upgrade… Turi būti visų pedagogų, ne tik vadovų, portfolio. Kai greta pavardės parašoma tik kvalifikacinė kategorija– tėvui tai nieko nesako.
Labai turi būti sutvarkyta interneto svetainių vizualizacija. Sumažinta teksto ir daugiau vaizdų – to reikia tėvams. Jei tėvai mato konkretų vaizdą, aplinką, šventes, maitinimą, tai susirado bendrą vaizdą, kur atiduoda vaiką. Bet tam reikia nuolat dirbti, tam turi būti žmogus, į tai reikia šiek tiek investuoti… Negali kabėti naujiena, paskelbta prieš tris metus.. Yra gerų pavyzdžių. Štai vienas darželis susitvarkė svetainę ir tėvai pradėjo ją žiūrėti, rodyti kitiems tėvams, reiškia. prasidėjo informacijos plėtra, sklaida per tėvus. Bet darželio administracija dirba prie to nuolat.
Tėvai būtinai turi matyti ugdymo programą. Gal ne kiekviena jos dalis bus aiškiai suvokta, bet kai palaipsniui švieti tėvus, jie pradeda suprasti. Nereikia bijoti, kad kiti nukopijuos. Jei sukuri kažką ir kiti naudojasi, reiškia labai gerai sukūrei. Toje vietoje reikia būti altruistais, skleisti tai, ką tu sukūrei.
Socialiniai tinklai, Facebook…
Turi būti suvokta, ką mes ten tiražuojam. Tėvai labai rūpinasi vaikų saugumu. Reikia žinoti, ką skelbti socialiniuose tinkluose, ko ne, daryti uždaras grupes. Facebook gali būti kaip forumo alternatyva, tik su sąlyga, jei tėvai to nori ir patys naudoja. Jei jie naudoja – pataikei. Bet jei sukuri papildomą nenaudojamą kanalą, tai nieko iš to nebus. Jei įrankis stiprina santykius, tai jis tinkamas.
Ir nepamirškime, kad gyvas žodis yra labai svarbu. Ir labai gerai, kai vaikas mato pozityvų bendravimą tarp tėvų ir auklėtojos. Individualių susitikimų metu pedagogas su tėvu turi kalbėti tik apie vaiką, o visa kita turi būti nukelta į internetinę erdvę. Darželiuose nebereikia skelbimų lentų, turi būti visa informacija internete. Lentose turi būti ne informacija tėvams, o vaikų piešiniai.
Apie elektroninį dienyną
Darželis turi pats priprasti prie elektroninio dienyno, išmokti juo naudotis. Pokytis turi įvykti pačiame darželyje. Kiekvienas žmogus, kad įprastų kažkuo naudotis, turi susikurti įgūdį, jį nuolat šlifuoti. Kiekvienas įrankis turi būti patogus Jei tas įrankis nepatogus, jis nereikalingas. Manau, būtų labai naudinga mokyklai, jei tėvai jau darželyje priprastų prie elektroninio dienyno.
Palinkėjimas ateičiai…
Būtų labai gerai, kad kartą į metus tėvams būtų sudaryta galimybė pabūti auklėtojo padėjėju visą dieną, kad tėvas ar mama pamatytų, koks tas auklėtojo darbas. Čia tai būtų tiesioginis įsitraukimas! Taip pat nedirbantys tėvai galėtų savanoriauti darželiuose padėdami auklėtojoms. Dirbantys tėvai taip pat galėtų per mamadienį ar tėvadienį skirti bent vieną dieną pusmetyje ar metuose darželiui ir padėti auklėtojoms. Pvz., tėtis ar mama – stomatologas, tegul patikrina vaikų dantukus. Arba bendrosios praktikos gydytoja galėtų apžiūrėti vaikučius. Informacinių technologijų specialistas – padėti sutvarkyti daželio internetinę svetainę ar kompiuterius… Ir t.t. Taip kuriama savanoriška ikimokyklinio ugdymo pagalba. Ir ji mano vizijoje turėtų apimti visą Lietuvą, o ne atskirą vieną kitą darželį. Tikiu, kažkur tai jau vyksta…
Daiva DOČKIENĖ
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą