Šiandien mūsų diena… Labai keistai skamba. Nors iš tikrųjų net ir savo kartoje matau ryškų kokybinį lūžį tarp to, kaip tėtis buvo įsivaizduojamas mūsų tėvų kartoje ir kaip įsivaizduojamas dabar.
Labai džiaugiuosi, kad pamažu lūžta stereotipas, kad tikras vyras tas, kuris prisideda tik prie vaikų atsiradimo, o jų auginimas ir dalyvavimas vaiko gyvenime yra „bobų reikalas“. Viliuosi, kad kuo toliau, tuo mažiau piktybiškai nusiteikusiems veikėjams pavyks manipuliuoti nuvalkiotomis klišėmis, kad tikri vyrai eina pagerti ir pasimušti į barą.
Ir tai jokiais būdais nereiškia, kad vyrai taps moterimis arba bus kaip moterys. Mes buvome, esame ir būsime labai skirtingi ir nereikia stengtis padaryti mūsų panašiais. Bet meilė ir rūpestis savo vaiku yra labai natūralus ir prigimtinis poreikis kiekvienam gyvam sutvėrimui, jau nekalbant apie tėčius. Tik anksčiau tos laimės daugelis nepajusdavo dėl mano jau minėtų visuomenėje gajų stereotipų ar pačių susikurtų išsigalvojimų.
Tėtis turi nuostabią galimybę parodyti savo augančiam sūnui, kad tikras vyras nebūtinai yra tas, kuris nepaleidžia butelio iš rankų ar cigaretės iš dantų. Jis gali parodyti savo vaikams, kad sveikas pasirinkimas ir rūpestis savo sveikata yra įmanomi. Tėtis turi galimybę savo dukroms parodyti, ką reiškia rūpestingas vyras savo žmonai ir mylintis tėvas vaikams, nepasmerkdamas savo dukrų rinktis nuolatinius nepasisekėlius ir girtuoklius.
Mieli tėčiai, mes esam tie, kurių apkabinimo ir trumpo, bet labai aiškaus pasikalbėjimo reikia mūsų visų vaikams. Nesisavinkim jų. Kaip kažkas yra teisingai pastebėjęs – vaikai nėra mūsų nuosavybė. Jie mums paskolinami labai trumpam. Nesugadinkim jų savo tingėjimu, nesibaigiančiais pasiteisinimais ar baime pasirodyti nevyriškais.
Buvimas tėčiu yra nuostabi atsakomybė, kurios niekada nesinorėtų atsisakyti.
Su tėčių diena, mieli tėčiai. Mes jėga.
Aurelijus Veryga
Redagavo Jurgita Ligeikaitė, Lina Šimelionytė
Informacijos šaltinis: balarama.lt
Palikti komentarą