Emocinis intelektas ikimokykliniame amžiuje: ar teikiame jam pirmenybę?

Dr. Audronė ALLAN

Emocinio intelekto ugdymo seminaruose tenka daug diskutuoti su ikimokyklinio ugdymo pedagogais ir savo vaikų ugdymu susirūpinusiais tėvais. Šių susitikimų metu dažnai klausiu: „Ko jūs siekiate ugdydami vaikų? Kokį išugdyto vaiko idealą matote ateityje? Ką vaikas turi gebėti daryti ateityje?“

Tada išskleidžiu keturis vaiko gebėjimų laukus ir pakviečiu juos sudėlioti pirmumo tvarka:

A. Racionaliai samprotauti; pažinti aplinką ir įžvelgti loginius ryšius; suprasti logiką ir ją naudoti; padėti pagrindus akademinei sėkmei (skaitymas, rašymas, užduoties supratimas…),

B. Laikytis taisyklių, normų, tradicijų ir nustatytų procedūrų; kurti ir palaikyti tvarką; saugoti save ir kitus; kontroliuoti savo veiksmus; „nuo … iki“ atlikti darbus…

C. Giliai išgyventi kasdienines patirtis; pajausti gėrį ir grožį; išreikšti savo mintis ir jausmus; puoselėti tikėjimą savimi, kitais žmonėmis ir Dievu; kurti ir palaikyti draugiškus santykius su aplinkiniais žmonėmis…

D. Fantazuoti, įsivaizduoti, svajoti ir siekti svajonių; bandyti, eksperimentuoti ir nebijoti klysti; kelti idėjas, kurti, projektuoti naujus dalykus; priimti gyvenimo pokyčius ir net pačiam juos inicijuoti…

Iš auditorijos reakcijos jaučiu, kad tai nėra lengva užduotis net ir tiems, kurie sąmoningai atėjo į emocinio intelekto ugdymo seminarą ir jau yra atsakę sau į klausimą apie skirtingų intelektų ir gebėjimų ugdymo svarbą.

Kviečiu ugdymo prioritetus susidėlioti ir jus – ikimokyklinio ugdymo pedagogus, tėvelius ir močiutes iš darželių rūbinių, žaidimo aikštelių ar papildomo ugdymo institucijų koridorių. Tikiu, kad tai padės susimąstyti, ko mes iš tikrųjų siekiame. Nuoroda http://goo.gl/forms/eJBrxKOQu9

Jei visos keturios sritys jums atrodo vienodai svarbios ir reikšmingos, siūlau pagalvoti apie vaikų pasiekimus, kuriuos sekate, fiksuojate, kuriais didžiuojatės ar dėl kurių nerimaujate. Ne kartą mamų pokalbiuose apie savo ikimokyklinukus girdėjau komentuojant: „Tas vaikas jau pažįsta raides, anas jau gali skaičiuoti, o maniškis tai dar žiopliukas…“. Daug rečiau tenka išgirsti pasisakymus apie vaiko išgyvenamų emocijų spektro prasiplėtimą, jausmų raiškos pokyčius, gebėjimą atjausti ar pradžiuginti šalia esantį žmogų. Įdomu, kokius ikimokyklinukų pasiekimus fiksuoja ikimokyklinio ugdymo pedagogai? Kokiais vaiko pasiekimais jie skuba pasidalinti su tėveliais? Visa tai ir parodo, kas iš tikrųjų jiems yra svarbu.

Užėjus į knygyną ir pasiteiravus: „Ką turite ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui?“, paslaugi pardavėja jus nuves prie lentynų, gausiai nukrautų spalvinimo knygutėmis ir pratybų sąsiuviniais. Gausa tikrai stebina: logika, dėmesys, atmintis, smulkioji motorika, matematinis mąstymas, erdvinis mąstymas, žodyno turtinimas, pasaulio pažinimas… Tačiau leidiniai skirti emociniam ir socialiniam ugdymui sutelpa ant vienos lentynos. „Paklausa gimdo pasiūlą“, – sako ekonominė išmintis. „Ugdymo prioritetai diktuoja ugdymo priemonių pasirinkimą“, – sako pedagoginė išmintis. Tad jei vis dar sunku sudėlioti prioritetus, prisiminkite, kokią ugdymo priemonę pirkote savo vaikui pastaruoju metu, arba kokiomis priemonėmis papildėte savo pedagoginės veiklos metodinį kabinetą.

Kviečiu pažvelgti į tai, ką mes darome tuo metu, kai ugdome. Kokią vietą mūsų ugdomojoje veikloje užima pagalba vaikui susivokti savo jausmuose, juos autentiškai išreikšti, pažinti ir valdyti? Ar padedame vaikui atkreipti dėmesį į šalia esančio žmogaus jausmus ir įžvelgti ryšį tarp jo/jos elgesio ir kitų žmonių jausmų? Ar dažnai į savo sprendimų argumentavimą ir aiškinimą vaikui šalia griežtos logikos įtraukiame ir emocinius aspektus? Ikimokyklinukai namuose ir ugdymo institucijose daug kuria, stato, konstruoja namus, tiltus, mašinas. Įdomu, kiek tėvų ir pedagogų paskatina vaikus kurti nuotaiką? Ugdymo prioritetai yra ne tai, ką mes deklaruojame, o tai, ką mes tikslingai darome.

Tėvai ugdo iš savo širdies, ne mažai širdies į savo darbą įdeda pedagogai. Tėvų ugdymą pavadinčiau savaiminiu, intuityviu, nuoširdžiu ir spontanišku. Tėvai ugdo savo pavyzdžiu, tarpusavio santykiais, šeimoje sukurta aplinka. Tačiau tėvai švietimo sistemą įsivaizduoja iš savo patirties prieš 20–30 metų ir iš tos perspektyvos yra linkę projektuoti savo lūkesčius, o tai nėra tikslus vaizdas. Pedagogai yra profesionalai, jie žino dėl ko, ką ir kaip reikia ugdyti, tačiau jie nėra visai laisvi, nes veikia švietimo sistemoje, kurioje ugdymo programos padiktuoja ugdymo turinį.

Kviečiu ikimokyklinukų tėvus paskaityti naująjį „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą“ – tai yra gairės ikimokyklinio ugdymo pedagogams ir tėvams. Čia galima rasti vaiko nuo gimimo iki šešerių metų įgyjamų vertybinių nuostatų bei esminių gebėjimų visumą ir jo ugdymosi pažangą nusakančius pasiekimų žingsnius. Nekantrieji gali tiesiog atsiversti 16–17 puslapius, kur parodyta ugdymo pasiekimų visuma. Čia rasite aiškiai apibrėžtas emocinio intelekto plėtros sritis: „emocijų suvokimas ir raiška“, „savireguliacija ir savikontrolė“, „savivoka ir savigarba“ ir kitas.

Tikiu, kad šis dokumentas gali praplėsti ugdymo pasiekimų suvokimą, pakoreguoti tėvų lūkesčius ikimokyklinio ugdymo institucijų atžvilgiu ir įnešti kryptingumo į šeimos pastangas praturtinti savo vaikų ugdymą. O visų svarbiausia, noriu paskatinti sąmoningą šeimos ir ugdymo institucijos dialogą apie ugdymo prioritetus ir jų realizavimo praktiką.