Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje. Situaciją pakeistų emocinio intelekto – kokybiško tėvų ir vaikų bendravimo tarpusavyje pamato – ugdymas šeimoje. To pradžia – projektas „Emocinio intelekto ugdymas šeimoje“.
UNICEF organizacijos atliktų tyrimų (2008, 2009) duomenimis, Lietuvoje tėvai savo vaikams per parą vidutiniškai skiria tik maždaug 7 minutes kokybiško dėmesio, o mažieji mūsų šalies gyventojai jaučiasi nelaimingiausi Europoje. Situaciją pakeistų emocinio intelekto – kokybiško tėvų ir vaikų bendravimo tarpusavyje pamato – ugdymas šeimoje.
Gausesnis Lietuvos šeimų dalyvavimas kompleksinio emocinio intelekto ugdymo programose, be abejonės, efektyviai prisidėtų prie šeimų gerovės. Nors emocinio intelekto ugdymas palaipsniui įtraukiamas į Lietuvos bendrojo ugdymo programas, užsiėmimų tėvams vis dar trūksta.
VšĮ „Vaikystės institutas“ kartu su ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklu „Vaikystės sodas“ inicijavo projektą „Emocinio intelekto ugdymas šeimoje“, kurio išskirtinumas – galimybė į kompleksinio emocinio intelekto ugdymo programą įsitraukti visiems šeimos nariams, ypatingą dėmesį skiriant tėčiams.
Tėčiai atitrūksta nuo vaikų auklėjimo
Tris mėnesius – liepą–rugsėjį – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyko 24 kassavaitiniai teoriniai ir praktiniai-patyriminiai psichologų vedami užsiėmimai (po 8 užsiėmimus kiekviename mieste) tėčiams, kuriuose galėjo dalyvauti ir mamos su vaikais bei kiti šeimos nariai.
Projekto tikslinė grupė – jaunos šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus. Projekte pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėčiams.
Toks modelis pasirinktas neatsitiktinai, nes tėčiai, lyginant su mamomis, su savo atžalomis praleidžia santykinai mažiau laiko, ypač šeimose, auginančiose ikimokyklinio amžiaus vaikus. Lietuvoje vis dar įprasta praktika, kad vaiko priežiūros atostogas net ir antraisiais ar trečiaisiais vaiko gyvenimo metais dažniausiai renkasi moterys, o vyrai orientuoti į rūpinimąsi materialine šeimos gerove. Tai sukuria terpę tėčiams atitrūkti nuo vaikų auklėjimo, kasdienių šeimos gyvenimo aktualijų ir nesudaro sąlygų tolygiai vystytis šeimos emociniam intelektui.
Šią iniciatyvą – tėvų įtraukimą į kompleksinį emocinio intelekto ugdymą – planuojama tęsti ir ateityje.
Emocinių įgūdžių turintieji – laimingesni
Šiuolaikiniame pasaulyje socialiniai-emociniai gebėjimai daugelyje situacijų yra svarbesni už intelektinius gabumus. Emocinis intelektas padeda suprasti ir kontroliuoti savo ir kitų jausmus. Yra manančių, kad tai – įgimta savybė, tačiau mokslininkai jau įrodė, kad šį gebėjimą (kaip ir daugelį kitų) galima išugdyti bet kokiame amžiuje. Labai svarbu jau nuo pat mažens mokyti vaikus įvardyti ir kontroliuoti jausmus, tinkamai parinkti balso toną, kūno kalbą, gerbti save ir aplinkinius.
Nors iki šiol nėra visuotinai priimto emocinio intelekto apibrėžimo, bet dauguma mokslininkų sutinka, kad emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Naujausi tyrimai patvirtina, kad emocinių įgūdžių turintys vaikai ir suaugusieji yra laimingesni, labiau pasitiki savimi, jiems geriau sekasi mokykloje ar darbe.
Projektas „Emocinio intelekto ugdymas šeimoje“ efektyviai prisideda prie emocinio intelekto Lietuvos šeimose ugdymo. Ir tai – tik pradžia!
ŠALTINIAI:
Su UNICEF organizacijos atliktais tyrimais galite susipažinti čia (anglų k.):
http://resourcecentre.savethechildren.se/sites/default/files/documents/4195.pdf
http://www.unicef.org/media/files/ChildPovertyReport.pdf
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą