Su kokiais pojūčiais jums asocijuojasi žodis „egzaminai“? Turbūt retas kuris, išgirdęs šį žodį, pajaučia nuostabių prisiminimų, džiaugsmo, atsipalaidavimo antplūdį… Anaiptol. Net ir seniai juos išlaikiusieji pasakoja vis dar sapnuojantys tai, ką patyrė, ir šiuos sapnus vadina košmarais.
Vis dėlto egzaminai – neišvengiama gyvenimo dalis. Ne tik moksleiviams ir studentams; visiems mums kartkartėmis tenka atlaikyti sunkius „patikrinimus“ ir gyvenimo išbandymus.
Išankstinis nusiteikimas „košmarui“ ir su tuo susijusi baimė gali sutrukdyti panaudoti turimas žinias ir gebėjimus, o juk svarbiausia – reikiamą akimirką nepamiršti to, ką jau moki.
Kaip sau padėti, kai kylanti baimė kėsinasi paralyžiuoti protą? Verta žinoti keletą nesudėtingų nusiraminimo būdų, kurie nukreipia mintis nuo turimos negatyvios patirties, didelių lūkesčių, baisių pranašavimų „o kas bus, jeigu…“ ir leidžia dėmesį sugrąžinti prie „čia ir dabar“.
Šiuos pratimus sukūrė prancūzų psichologė Žana Sio-Fašen (Jeanne Siaud-Facchin). Jie pateikti 2014 m. prancūzų kalba išleistoje jos knygoje „Sąmoningumo meditacija vaikams ir paaugliams“.
Minutė prieš egzaminą
Padėkite delnus ant stalo. Kojos turi būti tvirtai atremtos į grindis. Jei aplinkybės leidžia, užsimerkite.
Sutelkite dėmesį į delnus. Pajuskite, kaip pirštų galiukai liečia stalą. Pajuskite kiekvieno piršto galiuko prisilietimą prie stalo. Kokios temperatūros jūsų delnai? Ar šilti, ar šalti pirštų galai? Galvokite TIK APIE TAI, ką jaučiate savo rankomis.
Mintys – taip pat ir negatyvios – vis tiek bandys prasiskverbti į jūsų sąmonę. „O jeigu aš neišspręsiu?!“ Kiekvieną kartą, kai pajusite kylančią baimę, nekovokite su ja – bet ir neįsikibkite į ją: tegu ji ateina ir nueina savo keliais. O jūs likite. Grįžkite prie pirštų: pajuskite jų temperatūrą, stalo paviršių…
Ši paprasta minčių suvaldymo technika mažina stresą. Kai nėra streso, jūsų kūnas gali panaudoti turimą energiją protinei veiklai.
Likite čia
Siūlas, užrištas ant riešo arba apvyniotas aplink pirštą, ant delno tušinuku nupieštas nedidelis kryželis… Nesvarbu, kokį ženklą pasirinksite, svarbu, kad visada turėtumėte prieš akis tam tikrą „priminimo“, kur esate, žymę. Kai žvilgsnis už jos užklius, paklauskite savęs: „Ką aš dabar darau? Ką dabar jaučiu? Ar sutelkiu dėmesį į tai, ką matau?“
Šio metodo tikslas – kad egzamino metu neleistumėte mintims blaškytis, kad liktumėte susikoncentravę į tai, ką jūs dabar darote.
Čempionų pratimas
Šį pratimą prieš rungtynes atlieka profesionalūs sportininkai. Vizualizacijos būdu smegenys nuteikiamos sėkmei. Susidūrusios su kliūtimi, jos „prisimena“ džiaugsmingas emocijas, o jūs jaučiate jėgų antplūdį, nors ir nežinote kodėl.
Kuo aiškiau įsivaizduokite gerą (konkretų) egzamino metu atlikto savo darbo įvertinimą. Arba savo pavardę sąraše tų, kurie puikiai išlaikė egzaminą. Įsivaizduokite šį vaizdą taip ryškiai, kad pajustumėte viduje džiugesį ir pasitenkinimą. Įsidėkite šias emocijas į „vidinę kišenę“ (tegu jos lieka jūsų pasąmonėje) ir turėkite su savimi, kai eisite laikyti egzamino.
Nesijaudinkite. Viskas bus taip, kaip turi būti: GERAI.
TĖVAMS VERTA ŽINOTI
Pasak psichologų, mokiniai bijo ne paties egzamino – jie bijo nuvilti tėvus. Jeigu tėvai tikisi tik pačių aukščiausių rezultatų ir nesileidžia į kalbas apie kitus variantus (ir iš jų išplaukiančius scenarijus), prieš ar per egzaminą vaiką gali ištikti panikos priepuolis. Per didelė baimė ne mobilizuoja, o atvirkščiai – suparalyžiuoja, „užrakina“ tai, ką vaikas moka ir sugeba.
Egzaminų sesija – ne laikas moralams ir konfliktams su vaiku. Skatinti ir motyvuoti gerai mokytis reikia nuo mažens, o ne prieš pat egzaminą.
Informacijos šaltinis: Vakarų ekspresas.lt
Palikti komentarą