Lietuvoje beveik kasdien nors vienos šeimos namuose kyla panika: dingo vaikas, ką daryti? Policijos duomenimis, baigiantis metams šalyje dingo daugiau nei 2000 vaikų, iš kurių 1843 surasti. Kokių veiksmų privalo imtis tėvai į namus negrįžus vaikui?
Specialistai kategoriški – pirmosios paieškos valandos yra svarbiausios.
Nerimą kelianti statistika
„Vaikų dingimas yra reali plataus masto problema, kuriai policija skiria didelį dėmesį savo kasdieninėje veikloje. Dažniausios vaikų dingimo priežastys – nesutarimai su tėvais, bendraamžiais, bėgimas iš socializacijos centrų ar kitų globos įstaigų“, – teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis.
Dingusių vaikų mastas, nors ir didelė dalis jų patys grįžta į namus ar juos pavyksta surasti, gąsdina. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki lapkričio 29 d. iš viso ieškota 2007 vaikų iki 18 metų, rasti 1843. Praėjusiais metais ieškota 2113, rasti – 2037, tačiau šie duomenys nuolat kinta.
„Pasitaiko atvejų, kai iš globos namų vaikas pabėga 10 kartų, tai statistikoje ir bus matoma 10 paieškų“, – aiškino R. Matonis.
Specialistas pabrėžė, kad visais vaikų dingimo atvejais policija pradeda ikiteisminį tyrimą ir vykdo jo paiešką. Šiame procese itin svarbus ir tėvų bei policijos bendradarbiavimas.
Svarbiausi žingsniai dingus vaikui
Apie dingusį vaiką tėvai ar giminaičiai gali pranešti jau daugiau nei dvejus metus Lietuvoje veikiančia tarptautine karštąja telefono linija. Numeriu 116 000 suteikiama psichologinė, emocinė ir teisinė pagalba.
Ši nemokama linija veikia visą visomis savaitės ir švenčių dienomis visą parą. Ją administruoja Dingusių žmonių šeimų paramos centras, kurio direktorė Natalija Kurčinskaja išskyrė svarbiausius žingsnius, kurių privalo imtis tėvai kilus įtarimui, kad dingo vaikas.
• Visų pirma, reikia nedelsiant kreiptis į teritorinį policijos komisariatą ar arčiausiai vaiko gyvenamosios vietos esančią policijos įstaigą. Taip pat galima paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, į tarptautinę karštąją pagalbos liniją 116 000.
• Vykstant į policijos komisariatą, patartina su savimi turėti vaiko nuotrauką (geriausia neseniai darytą, kad atitiktų dabartinį vaiko amžių), asmens dokumentus. Tiksliai nurodyti jo ypatingus požymius (randus, apgamus ir pan.), apibūdinti, kuo vilkėjo, kokių su savimi turėjo daiktų, prisiminti paskutinių pokalbių temas, nurodyti draugų kontaktus.
• Svarbu informuoti atsakingus žmones apie santykius šeimoje, santykius su draugais ir pažįstamais.
• Dingus vaikui artimųjų indėlis yra labai svarbus, todėl tėvai turėtų patys imtis priemonių, galinčių padėti nustatyti jo buvimo vietą: susiskambinti su draugais, pedagogais, sužinoti, kada, kur, su kuo išėjo po pamokų, ar buvo mokykloje, koks buvo jo elgesys.
Esant kritinei situacijai, itin svarbus susikaupimas ir nuoseklumas. Dingusių žmonių šeimų paramos centras padeda pasimetusiems tėvams sudaryti veiksmų planą, pasiūlo savanorių pagalbą platinant vaiko nuotraukos.
Kada skelbiama vaiko paieška?
Greitai sureagavus ir pradėjus ieškoti dingusio vaiko, tikimybė, kad paieška bus sėkminga, gerokai didesnė. Policijos departamento atstovas R. Matonis aiškino, kad, gavus pranešimą apie dingimą, veiksmų imamasi tą pačią akimirką.
„Visų pirma, tikrinama pirminė informacija ir galimos dingusiojo buvimo vietos. Paieškoje dalyvauja policijos pareigūnai, esant reikalui, pasitelkiami kinologai, sraigtasparnis, visuomenė, žiniasklaida“, – teigė R. Matonis.
Specialistai taip pat akcentavo, kad paieška nebus sėkminga be viešumo. N. Kurčinskaja pabrėžė, kad informacija apie dingusį vaiką turi būti iš karto paviešinta – tai atsiranda daugiau galimybių surasti vaiką.
„Svarbiausia, kad visuomenė neliktų abejinga. Jei matė vaiką, kuriam jau paskelbta paieška, jie negali likti abejingi, turi pranešti policijai arba skambinti telefonu 116 000, kuris veikia visa parą“, – aiškino N. Kurčinskaja.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą