Depresija – protinga organizmo reakcija? Tokia prielaida gali atrodyti keista ir provokuojanti. Juk tai rimta liga, kovai su kuria organizmas išeikvoja didžiulį kiekį energijos.
Vidinė išmintis
Kai žengiame teisinga linkme, mūsų protas žingsniuoja paskui mus. Kol mes siekiame teisingo tikslo, jis mums pritaria. Ir net jei padidinsime „spaudimą“ norėdami pasiekti užsibrėžto tikslo, nieko baisaus mums neatsitiks.
Priešingu atveju, jeigu kelias mums netinka, vidinis protas nepritaria mūsų veiksmams, prieštarauja, kad mes pernelyg stengiamės eiti netinkama linkme, kartais netgi veržiamės iš visų jėgų. Mes dažnai nesuvokiame, kad pasirinkome neteisingą kelią. Kad galėtų mus apsaugoti, ši vidinė išmintis mažina spaudimą mūsų vidinėje sistemoje sukeldama depresiją.
Įsivaizduokite žmogų, kuris jau daugybę metų įsitikinęs, kad pasirinko teisingą gyvenimo būdą, principus ir tikslus. O plonytis vidinis balsas jam kužda, kad jis gyvena ne visai savo gyvenimą.
Žmogus pradeda jaustis nejaukiai, bet jam neužtenka drąsos, o kartais netgi noro ką nors keisti.
Būtent tokia situacija yra palankiausia depresijai išsivystyti.
Nuotykių pradžia
Netgi kai depresija jau „kybo ore“, tai yra kai žmogus gali ją nujausti, ji vis tiek sukelia jam gresiančių permainų baimę. Tuo momentu, kai nepaisydama mūsų baimių, ji visgi mumyse apsigyvena, mūsų būsena pasidaro sunki, ir patikėkite, tai labai baisu.
Nepaisant visko, šio reiškinio pradžią galima taip pat traktuoti kaip didelio ir svarbaus įvykio pradžią.
Išeina, kad organizmas, eidamas per visiško norų nebuvimo (vidinės tuštumos) stadiją, galiausiai turi įsitikinti, kad įvyko visiškas vidinis išsivalymas. Išgyvenęs sunkų laikotarpį žmogus pradeda jausti, kad atsiranda visai kiti norai. Ir tik nuo šio momentu jis gali iš naujo kurti savo gyvenimą.
Giluminis atsinaujinimas
Kad būtume ankstesnės būsenos, stengiamės palaikyti spaudimą, nors sistema jau nusilpo ir pradėjo gesti.
Nenorėdami pasiduoti galime griebtis stimuliatorių: alkoholio, tabako, sporto, darbo, pramogų.
Kuo ilgiau būsime neveiklumo būsenos, tuo skausmingesnis bus mūsų kritimas! Net jeigu mes ir neįklimpsime į visišką depresiją, vis tiek viduje nesijausime gerai. Ir tada mūsų organizmui neliks kitos išeities, tik griebtis sunkesnės ligos, pavyzdžiui, vėžio arba Alzheimerio ligos.
Mano patarimas: išmokite įsiklausyti į savo vidinį išminties balsą, net jeigu išeities iš depresijos kelias labai nelengvas.
Palikti komentarą