Tikriausiai, tiesiog neįmanoma, kad vaiko kambarys būtų tvarkingas, nebent tik trumpam ir jei ten “kareivinių” įstatymas 🙂
Kaip ten bebūtų, šie 9 draugiški būdai padės vaikams mokytis tvarkos ir daug kitų praversiančių gyvenimui įgūdžių.
1. Kaupimo dėžė / maišas.
Yra vaikų, kurie nori viską išsaugoti. Ne paslaptis, kad jiems nematant, kartas nuo karto daug sukauptų daiktų ima ir kažkur prapuola (tėvai išmeta) 😉 Gerai, jei vaikas neprisimena, bet būna, kad jam skauda širdį. Todėl pasiūlymas turėti dėžę / maišą vaiko kaupiamiems daiktams. Patartina su kaupiku iš anksto susitarti, kad kai ši dėžė / maišas persipildo, vaikas pats turi teisę išsirinkti jam nebereikalingus daiktus: juos išmesti arba kokybiškus kam nors padovanoti.
2. Dienos rutina.
Kai vaikas dar mažas, tiesiog vadovaukimės kasdien susidariusia dienos tvarka. Kai paauga ir gali jau skaityti – matomoje vietoje (pvz., ant veidrodžio) užrašykime dienos darbus, vaiko atsakomybes, kaip antai: pasikloti lovą, išsivalyti dantis, apsirengti, susišukuoti, pasiruošti mokyklai ir t.t.
3. Vaikų pagalba.
Kad ir kaip bebūtų varginantis ir lėtas užsiėmimas su vaikais, nenustokime prašyti jų pagalbos. Prašykime nusinešti indus, išnešti nesunkų maišą šiukšlių, paruošti stalą (sudėlioti indus ir įrankius), išmaišyti blynams tešlą ir t.t.
4. Konkreti daiktams vieta.
Sisteminti daiktus, juos surūšiuoti – ne menka užduotis! Todėl svarbu sukurti labai aiškią tvarką: A, B, C, D… Galima šias raides užklijuoti ant lentynos ir kalbėtis su vaiku, jam aiškinti, kur ir kokie daiktai turi būti sudėti. Pradžioje padėkime tvarkytis kartu, vėliau tegul tai būna vaiko atsakomybė.
Pavyzdžiui:
A – tai mylimiausi žaislai, su kuriais nuolat žaidžiama;
B – žaislai dekoracijos, kurie yra gražūs ir norisi juos laikyti matomoje vietoje;
C – žaislai, kurie ištraukiami tik per šventes ar apsilankius svečiui;
D – žaislai, su kuriais visiškai nežaidžiama ir jie skirti kam nors padovanoti.
5. Senas daiktas keičiamas į naują.
Šiuo principu vaikas mokosi ne kaupti, bet pasiaukoti, atsisakydamas, aukoti, dovanoti kitam, bei įvertinti galimybes (kad atsisakęs seno, gau naują!). Jis turi teisę atrinkti žaislą, kurį paaukos ar atiduos, todėl vietoj seno gaus kažką naujo. Šis būdas ypač tinkamas per šventes: gimtadienį, Kalėdas.
6. Kiekvienas daiktas turi savo vietą.
Šia taisykle vadovautis iš tiesų labai sunku, ypač su mažyliais. Bet tegul būna bent viena diena savaitėje skirta, kad surasti pasimetusiems daiktams “namus”. Nemokantiems dar skaityti, padėsime menišku pasirinkimu – sukurdami paveiksliukus su parašytu žodžiu ir prilipdydami prie vietos, kuri aiškiai komunikuos, koks daiktas čia turi būti. Tai padės suprasti, kad daiktus lengviau rasti, kai po žaidimo jie gražinami į savo vietas.
7. Sistema daiktuose.
Sistemindami daiktus, mokome labai gero, gyvenimui vertingo įgūdžio – organizavimo. T.y. peštukas negali būti prie pliušinių žaislų, ar lėlė numesta prie knygų ir pan.
8. Vartotojiškumas persiorientuoja į sąmoningumą.
Išmokyme vaikus kritiškai vertinti reklamas. Ar tikrai tai, kas bandoma parduoti yra naudinga ir vertinga? Ar tikrai reikia daiktų kolekcijos? Ar vaikas nori daikto, nes tokį draugas turi? Išmokę atsirinkti tai, kas tikrai reikalinga, stengiamės nekaupti ir tinkamai elgiamės su savo pinigais.
9. Daiktų sąrašas.
Kažkur keliaujame ar einame į parduotuvę? Sudarykime reikiamų daiktų sąrašą ir leiskime vaikams pažymėti jau paimtus daiktus. Arba norime, kad vaikas atliktų kelias užduotis namuose? Užrašykime ir tegul jis užbrauko jau atliktus darbus.
Kaip mokote jūs savo vaikus tvarkos? Pasidalinkite su kitais 😉
Informacijos šaltinis: gyvosistorijos.wordpress.com
Palikti komentarą