Gardžiausių receptų autorė ir laidų vedėja Beata Nicholson, gyvenanti tarp Lietuvos ir Anglijos, vos spėja suktis šventiniame darbų rate. Į Lietuvą grįžusi mažiau nei savaitei, moteris jau buvo suplanavusi, ką reikės veikti kiekvieną dieną iki pat šventinės vakarienės. Beata – Kalėdinio šių metų karavano viena ambasadorių, tad rūpintis tikrai yra kuo.
Visuomet šilta ir moteriškai plepi Beata neslėpė, kad jos šeimai Kalėdos – bene laukiamiausia metų šventė. Iki smulkmenų suplanuotas šventinis laikotarpis, rodos, tikrai neapkraus nuovargiu, o priešingai – bus pilnas šypsenų ir vaikų juoko.
„Mano Kalėdos tikrai nesiskiria nuo kitų žmonių Kalėdų. Man tai yra svarbiausia metų šventė, kurios pradedi laukti ir jai ruoštis dar likus keletui savaičių. Šiais metais mano Kalėdos bus gana intensyvios. Čia, Lietuvoje, praleidome keturias dienas, išlydėjau Kalėdinį karavaną, o vakare jau grįžome atgal į Angliją. Kitą dieną susitikome su Kalėdų Seneliu. Buvome praėjusiais metais, tad ėjome ir šiais, nes mano vaikai yra tokio amžiaus, kai jiems Kalėdų Senelis dar egzistuoja. Man labai gražu, kad tie šiuolaikiniai vaikai, kurie turi begales pramogų, vis tiek taip laukia Kalėdų.
Turime Advento kalendorių, kurį kiekvieną dieną atidarydavome. Kadangi vaikams mokykloje penktadienis buvo paskutinė diena, tad su Izabelės draugėmis ir jų mamomis ėjome truputėlį „pažymėti“ tą paskutinę dieną. Šeštadienį Izabelė pirmą kartą aplankė baletą, man tai buvo didelis įvykis, nors esu ten buvusi, bet… (juokėsi) O sekmadienis įprastai – ėjome čiuožinėti su pačiūžomis.“
Anglijoje Kūčios nešvenčiamos, o yra tiesiog Christmas Eve, moteris pasakojo, kad vis tiek ant stalo padės 12 patiekalų. Gal mažesnių, gal ne tokių tradiciškai įprastų, bet jų tikrai bus.
„Šįvakar eisime į bažnyčią. Nes visada apie 16val. vyksta mišios su Kalėdinėmis giesmėmis, aplinka, prakartėle, angelais persirengusiais vaikučiais… Na, tai tikrai yra šventė. O vakare tradiciškai valgysime silkę. Dar kepsime sausainius Kalėdų Seneliui, kad ryte gautume dovanų (juokėsi). Ryte, atidarę dovanėles, pasidžiaugsime, kad buvom geri ir važiuosim Kalėdinių pietų pas Tomo mamą į Rytų Angliją.
Kas liečia dovanas, ar jos turi būti labai ypatingos, ar ne, manau, reikia į tai pusiau atsižvelgti. Vaikučiai, jie visada žino, ko nori ir tą sąrašą gali surašyti iš šimto dalykų. Mano vaikai irgi turi sąrašą, tad po vieną iš norimų dovanų jie tikrai gaus. Tas švenčių laukimas, būtent – buvimas kartu: nueiti į teatrą, kiną… Aš stengiuosi vaikams sakyti, kad jiems pasisekė, nes jie turi viską, ko jiems reikia. O taip sekasi tikrai ne visiems… Bet, pažiūrėjus iš kitos pusės, kaikurie tą dėmesį tik taip ir moka parodyti. Aš manau, kad geriau mažiau, bet ko nors geresnio, kokybiškesnio, negu šimtas dalykų, kurių nereikia.
Anglijoje didžioji diena, vist tik, yra Kalėdos, kai visa šeima būna namie, rytas pradedamas nuo dovanų, šventiniai pietūs ar vakarienė, beto, tą dieną karalienė sako kalbą, kurios visi laukia. Tai tokia esminė diena, kai visa šalis daro tą patį. Tai – visų metų epogėjus. Mūsų šeima, kadangi yra lietuviškai angliška, tai mes švenčiame ir Kūčias, ir Kalėdas.“
Palikti komentarą