Vaikodiena.lt Author

Prieraišumas vystomas iš karto gimus kūdikiui. Kaip pažymi Znatnova (2011), žindymas, vienas iš svarbiausių ir pačių pirminių prieraišumo formavimosi būdų, kurio metu motinos organizmas ne tik skiria prolaktiną, hormoną, kuris teikia vaikui imuninę apsaugą, tačiau maitinimo, būvimo kartu metu vaikas jaučiasi saugus, mylimas ir rūpimas. Prieraišumas kūdikystėje ir vaikystėje vystosi keturiais etapais, tačiau jų ribos […]

Po 50 metų, praleistų santuokoje, kartą įdėmiai pažvelgiau į savo žmoną ir pasakiau: „Prieš 50 metų turėjome mažą namą, seną skalbimo mašiną, miegojome ant sofos ir žiūrėjome nespalvotą televizorių. Bet kiekvieną naktį guldavau į vieną lovą su gražia devyniolikmete mergina.

Labai dažnai tenka išgirsti tėvus besiskundžiančius: „Man atrodo, kad vaikas yra hiperaktyvus, nedėmesingas, jis nuolat juda kaip gyvsidabris.“ Kai pradedame daugiau kalbėtis apie vaiką, pabendrauju su juo, dažnai paaiškėja, kad vaikas yra sveikas, tik aktyvesnis nei daugelis kitų.

Kelis dešimtmečius savo gyvenimo ir darbo atidavusi šeimų gerovei Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje dabar Šiaulių rajono patarėja dirbanti Edita Pleškaitė sako, kad niekur kitur neįsivaizduoja savęs dirbančios, tik toje srityje, kur reikia, būtina ir galima padėti šeimoms.

Aleksandras Kuprinas yra parašęs pasakojimą apie damą, kuri kartu su žiauriu ir grubiu vyru važiavo traukiniu. Vyras užmigo ir knarkė – pavargo daryti pastabas ir drausminti… Dama įsikalbėjo su jaunu karininku – visiškai nekaltas pokalbis apie įvairius dalykus.

Ir štai atėjo tasai iškilmingas momentas, kai jus jau paskelbė vyru ir žmona, dabar jūs jau tiksliai kartu. Gal ir ne visiems laikams, tačiau dabar tai priklauso tik nuo jūsų. Tačiau euforija baigėsi, vestuvinės dovanos apžiūrėtos, laikas grįžti prie įprastų rūpesčių. Ir čia prasideda sudėtingiausias periodas.

Destruktyvi kritika sunaikino daugiau žmonių nei visi karai, įvykę žmonijos istorijoje. Daugumos mūsų šiandieninių problemų priežastys yra vaikystėje iš vieno ar abiejų tėvų, o gal kitų, turėjusių autoritetą suaugusių, patirta destruktyvi kritika. Kai mes kritikuojame vaikus, jie jaučiasi nemylimi, nevertinami ir nesaugūs. Jie netenka drąsos ir tampa prislėgti. Tai – tikra tragedija.