1. Šimtą kartų padėk – pamirš. Vieną kartą atsisakyk – prisimins visą gyvenimą. 2. Prieš diagnozuodami sau depresiją ir žemą savivertę įsitikinkite, ar nesate apsuptas idiotų.

Mes patys renkamės sau vyrą ar žmoną. Tačiau, kad pajustumėte tikrą meilę, gyvenant šeimoje reikia pažinti vienas kitą, susidraugauti ir tik tada įsimylėti. Daugelis klaidingai meile vadina pradinį santykių periodą. Vos prigesus romantikai ir nukritus rožiniams akiniams, partneriai susiduria su pirmaisiais sunkumais ir santykių išbandymais. Kažkas netgi nusprendžia, kad meilė baigėsi.

Kiekviena mama svajoja išauklėti mažą padėjėją, kuris be šauksmų ir priminimų atliks smulkias užduotis. Klaidinga manyti, kad vaikų pagalba tik palengvina tėvų buitį, juk pareigos formuoja mažylio charakterį ir teigiamai veikia asmenybę.

Amžina tėvų ir vaikų tema. Tėvystė mūsų gyvenime ne ką mažiau svarbi už motinystę. Mums būtinas tėtis, mes mylime jį ir trokštame būti jo mylimi.

Puikus rašytojo Nilo Geimano straipsnis apie skaitymo teikiamą naudą. Tai ne šiaip miglotas pamąstymas, o labai aiškus ir nuoseklus, atrodytų, akivaizdžių dalykų paaiškinimas. Jeigu turite draugų matematikų, kurie jūsų klausia, kam reikia skaityti grožinę literatūrą, pasiūlykite jiems šį tekstą. Jeigu turite draugų, kurie bando jus įtikinti, kad greitu metu visos knygos bus elektrinės, pasiūlykite jiems […]

1. NIEKADA NESIŠAIPYKITE IŠ SŪNAUS Vyrui moters pašaipa — visada trauma, mamos pašaipa – labai gili trauma. Nesvarbu, ar pasišaipysite iš to, kad jis atvirkščiai užsidėjo kelnes, iš to, kad kreivai nupiešė šunį ar dėl to, kad prisipažino meilę mergaitei iš gretimo suolo. Jūsų pašaipą jis gali atsiminti visą gyvenimą! Ir niekada jos neatleisti…

1. Jeigu esate nelaimingi žmonės, jūs niekaip nesugebėsite sukurti tokių santykių su vaiku, kad jis jaustųsi laimingas. O juk jeigu laimingi jaučiasi tėvai, tada nieko daugiau daryti ir nebereikia.

„Deja, mano dukra nenori pereiti į kitą anglų kalbos grupę. Ji dar maža ir draugės jai svarbesnės už blogus pažymius. Labai prašau, nustokite jai sakyti, kad jos tėvai nepakankamai stengiasi išmokyti ją anglų kalbos.

Kodėl šiandien taip sunku kurti tvirtus santykius? Kodėl taip dažnai skiriamės, nors labai stengiamės mylėti? Kodėl žmonės tapo tokie neatsparūs ilgalaikiams santykiams? Negi pamiršome, kaip reikia mylėti? Ar dar blogiau – apskritai kas yra meilė?

Šiais laikais įprasta manyti, kad tėvai neteisingai mus auklėjo, kad visi užaugome traumuoti, kompleksuoti ir nelaimingi, nes griežtas auklėjimas neturėjo nieko bendra su sąvokomis „asmenybė“, „pasirinkimas“ ir „laisvė“. Psichologai ir įvairūs vadovai, skirti jauniems tėvams, pataria suteikti vaikui daugiau laisvės.

Pirmojo prieraišumo patyrimas vaikystėje  nulemia, kaip vėlesniuose gyvenimo etapuose sugebėsime priimti sutiktus žmones, pasitikėti jais. Vaiko teisių gynėjai sako, kad vaikystėje pažintas saugumo jausmas yra viena svarbiausių pilnavertiško gyvenimo sąlygų.

Nuostabus močiutės laiškas savo ką tik gimusiai anūkei – paprastai ir išmintingai apie viską pasaulyje. Nieko jautresnio mums dar neteko skaityti: