Beveik kiekvienas žmogus žemėje yra vienos ar kitos karališkosios personos giminaitis ar palikuonis. Nepaisant to, kad dokumentais šito patvirtinti neįmanoma.
Egzistuoja beveik šimtaprocentinė tikimybė, kad kiekvienas žmogus yra susijęs giminystės ryšiu su kokiu nors karaliumi.
„Milijonų žmonių genealoginiame medyje nesunku nustatyti ir įrodyti giminystę su kuriuo nors iš viduramžių monarchų“, – teigė Markas Hemfris, Dublino (Airija) universiteto informatikos profesorius ir didelis genealogijos entuziastas.
Beje, tų žmonių, kurie savo karališkųjų genų įrodyti negali, turėtų būti dar daugiau.
Bet kuriame genealoginiame medyje neakivaizdžiai egzistuoja daugybė „vaiduoklių“, kurių gyvenimas, mirtis ir biografija nebuvo kaip nors užfiksuoti istorijoje, – juk memuarai ir kiti rašytiniai šaltiniai, registruojantys likimus, buvo tik didikų privilegija.
Jeigu pažvelgtume iš kitos pusės, tai pamatysime, jog kiekvienas žmogus, kuris prieš šimtą metų turėjo keletą vaikų, tikriausiai šiandien turi milijonus giminės tęsėjų, ir daugelis iš jų – gana žinomos asmenybės.
Pavyzdžiui, karalius Edvardas III, valdęs Angliją XIV amžiuje, turėjo devynis vaikus (tiek jų išgyveno).
Tarp nustatytų jų palikuonių – prezidentai Džordžas Vašingtonas, Tomas Džefersonas, Džonas Adamsas, Zacharija Teilor, abu Ruzveltai, rašytojai Džeinė Ostin, Džordžas Baironas, Alfredas Tenisonas, Elizabet Brauning, mokslininkas Čarlzas Darvinas, aktoriai Hemfris Bogartas, Odrė Hepbern, Bruk Šylds. Kai kurių specialistų vertinimu, apskritai iki 80 procentų dabartinių Anglijos gyventojų yra kilimo iš Edvardo III.
Ir gimė jie iš esmės atsitiktinumo dėka. 1312 m. artimas Edvardo II patarėjas ir, spėjama, meilužis Pjeras Gavestonas buvo nužudytas grupelės baronų, nepatenkintų karaliaus valdymu.
Jau kitais metais iš visų pusių apgultas karalius davė pasauliui sūnų, kuris vėliau ir tapo Edvardu III. Jeigu Edvardą II būtų nužudę kartu su Gavestonu – o tokia galimybė buvo, – Edvardas III bei visi jo palikuonys niekada nebūtų gimę.
Be to, Hemfrio manymu, pranašas Mahometas, islamo kūrėjas, turėtų egzistuoti kiekvieno Vakarų pasaulio gyventojo genealoginiame medyje.
Patikimų VI amžiuje gimusio Mahometo giminystės su viduramžių anglų monarchais duomenų kol kas nėra, tačiau visiškai ši versija visiškai įtikima.
Šios versijos „kaltininkė“ – pranašo duktė Fatima. Jos vyrą Ali musulmonai šiitai laiko teisėtu Mahometo paveldėtoju.
Fatimai ir Ali gimė sūnus Al Hasanas. Mirė jis 670 metais. Praėjus maždaug trims dešimtmečiams, jo devintasis provaikaitis Izmailis pratęsė giminės šaką Europoje: jis tapo Sevilijos imamu.
Daugelis specialistų ginčija ryšį tarp Al Hasano ir Izmailio, nes mano, kad jį sugalvojo viduramžių genealogai, kad sujungtų Abadidų dinastiją, pradėtą Izmailio, su Mahometu.
Iš šios dinastijos kilusiam paskutiniam emirui, matyt, gimė dukra Zaida, pakrikštyta Izabele. O pasikrikštijo Zaida dėl jungtuvių su Kastilijos bei Liono karaliumi Alfonsu VI.
Patikimų įrodymų, liudijančių, jog Zaida ir Izabelė – tas pats asmuo, nėra, bet jeigu tikėtume šia versija, galų gale linija atvestų pas penktąją Izabelės provaikaitę Mariją de Padilą.
Marija ištekėjo už kito Kastilijos karaliaus – Pedro Žiauriojo. Jų provaikatė Izabelė finansavo Kristupo Kolumbo keliones. O jos duktė Joana tapo vieno iš Habsburgiečių žmona, tai yra pradėjo Medičių, Burbonų ir dar ne vieno italų princo bei hercogo šaką.
Taip pranašo Mahometo kraujas galėjo (galima, tačiau nebūtina tikėti) išplisti po visą Europą.
Pasikeitus 43 kartoms po pranašo Mahometo tyrinėtojas susiduria su italų princese Marina Torlonija.
Jos provaikatė – garsi amerikiečių aktorė Bruk Šylds, kuri, beje, į savo genealoginį medį tvirtai yra įtraukusi Jekateriną Mediči ir Lukreciją Bordžiją, Karolį Didįjį, Nikolą Makiavelį ir Ernandą Kortesą, Pietų Amerikos užkariautoją.
Iš užsienio spaudos išvertė Vita TUMIENĖ
Palikti komentarą