Iki rugsėjo 1-osios likus kiek daugiau nei savaitei, būsimų mokinių tėveliai skuba pasirūpinti mokyklai reikalingomis priemonėmis. Tiesa, dalis jų į parduotuves keliauja vieni, o ne su atžalomis, taip tikėdamiesi išvengti dailiai atrodančių, tačiau nebūtinai reikalingų daiktų pirkimo. Tačiau pasiruošimas mokyklai yra gera proga vaikus supažindinti su pinigais iš arčiau ir padėti geriau suprasti jų vertę. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti.
Komentarą parengė Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė
Nuspręsti, ko reikia mokyklai, jau stovint prekybos centre gali būti sudėtinga. Be to, spontaniškas apsipirkimas dažnai baigiasi krūva nereikalingų daiktų. Todėl pirmasis darbas, kurį tėvai turėtų atlikti kartu su vaikais dar neišėję iš namų – tai pirkinių sąrašo sudarymas. Ir nereikėtų išsigąsti, jei atžalų norai pasipils kaip iš gausybės rago. Svarbu leisti juos laisvai išsakyti, kad vaikai jaustųsi pilnaverčiais šio proceso dalyviais.
Turint pirkinių sąrašą, reikėtų kartu jį išanalizuoti ir nuspręsti, ar viską būtina pirkti. Galbūt galima panaudoti dalį pernai įsigytų priemonių? O gal šeimoje yra vyresnių pusbrolių ar kaimynų vaikų, iš kurių vaikas galėtų paveldėti nebereikalingą vandeninių dažų komplektą ar išaugtą sportinę aprangą? Įvertinus visas alternatyvas, pirkinių sąrašas, ko gero, taps trumpesnis, o apsipirkimas – racionalesnis.
Tiesa, jei mažamečiai vaikai dar nežino apie „pinigų kelią“ link piniginės, gali būti sunku juos įtikinti, jog kasmet naujas pieštukų dėklas su populiaraus animacinio filmo herojais nėra būtinas. Kad vaikai lengviau suvoktų pinigų vertę, tėveliai turėtų kantriai papasakoti apie savo darbą, ką ten veikia, kokį atlyginimą gauna ir kur panaudoja gautus pinigus. Atžala turi suprasti, kad pinigai ant medžių neauga, o uždirbamų pinigų kiekis – ribotas, todėl kartais nebūtiniems pirkiniams tenka pasakyti „ne“. Be to, juk geras mokinys ne tas, kuris turi daugiausia gražių daiktų, o tas, kuris stengiasi gerai mokytis.
Jei vaikas jau moka skaičiuoti, galima pasipraktikuoti kartu sudaryti ir mokyklinio krepšelio biudžetą. Kad būtų įdomiau, tėvai gali naudotis elektroniniu skaičiuotuvu arba mokyklinėmis prekėmis prekiaujančios el. parduotuvės pirkinių krepšelio funkcija. El. parduotuvės kataloge vaikui suradus visas reikalingas prekes, iš karto galima matyti, kiek viskas kainuos. Šiame etape taip pat svarbu užsibrėžti, kokia pinigų suma bus skiriama visoms reikalingoms prekėms, ir stengtis jos neviršyti.
El. parduotuvėje taip pat galima palyginti tos pačios rūšies, tačiau skirtingų gamintojų prekių kainas ir įvertinti, kur įmanoma sutaupyti. Klaidinga manyti, kad jaunesnio amžiaus vaikai taupymo sprendimams dar per maži. 6-10 m. vaikui jau galima papasakoti apie taupymą, tik svarbu tam parinkti tinkamas priemones. Pavyzdžiui, galima žaisti žaidimą, kurio tikslas – neviršyti pirkiniams numatytos sumos, o pasiekus šį tikslą apdovanoti atžalą apsilankymu kine ar kitu geidžiamu prizu.
Apsiperkant prekybos centre, taip pat svarbu lyginti vienos rūšies produktų kainas bei atkreipti vaikų dėmesį į žemesnėse lentynose išdėliotas prekes, kurios įprastai būna pigesnės. Šiame etape tėveliams svarbu išlikti budriems ir nepasiduoti pagundai prisirinkti prekių su skelbiamomis nuolaidomis ir akcijomis, kurių pirkinių sąraše nėra.
Paskutinė pamoka – prie parduotuvės kasos. Vaikams gali atrodyti, jog banko kortelėje pinigai niekada nesibaigia. Juk daug kartų jie matė, kaip tėvai, prisikrovę pilną pirkinių krepšelį, kasoje pardavėjai paduoda tik plastiko gabalėlį ir ramiai išžingsniuoja iš parduotuvės. Todėl šiame etape svarbu nepraleisti progos išsklaidyti vaiko mintis, kad kortelė – magiška. Reikėtų paaiškinti, kad sąskaitoje laikomi uždirbti pinigai, o kiekvieną kartą perkant, kortelėje esanti pinigų suma mažėja.
Mokyti vaikus teisingos finansinės elgsenos – niekada ne per anksti, o apsipirkimas mokyklai yra tam ypač tinkamas metas. Atžaloms perpratus keletą pagrindinių apsipirkimo principų, šis užsiėmimas taps malonesnis ir patiems tėveliams.
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą