Kodėl tokią didelę įtaką visam gyvenimui turi vaikystės potyriai, ypač susiję su mamos elgesiu? Kodėl daugeliu atvejų rūpinamės senstančiais tėvais ne todėl, kad labai norime, o todėl, kad „reikia, nes mylime juos“? Kaip išmokti nuoširdžiai atleisti tėvams už jų klaidas, už tai, kad nebuvo idealūs, tokie, kokius norėjome juos matyti?.. Kalbamės su psichologe Linga Švaniene.
Didžiulę mamos įtaką galima paaiškinti tuo, kad mama bendrauja su žmogumi, kol jis yra nesąmoningos būsenos, ir pirmaisiais gyvenimo metais.
Visi žinome, kad mama – pirmasis ir svarbiausias žmogus vaiko gyvenime. Kaip mamos elgesys palieka pėdsakus vaiko sieloje visam gyvenimui? Kokius kompleksus gali sukurti?
Iš tiesų, mama ne tik išnešioja, pagimdo, augina savo vaiką, bet ir turi didžiulį poveikį visam jo gyvenimui. Kodėl jos įtaka tokia stipri, jei paprastai žmogus artimai bendrauja su tėvais tik pirmuosius du gyvenimo dešimtmečius? Paskui jis ar ji sukuria savo šeimą, augina savo vaikus, dirba, pagaliau pereina į trečią gyvenimo trečdalį… Didžiulę mamos įtaką galima paaiškinti tuo, kad mama bendrauja su žmogumi, kol jis yra nesąmoningos būsenos – prenetaliniu (iki gimimo) laikotarpiu ir pirmaisiais gyvenimo metais. Šiuo laikotrapiu mažylis dar neturi patirties, nemoka mąstyti. Visą iš išorės gaunamą informaciją žmogutis perdirba visu savo kūnu, visa esybe.
Šiuolaikinė psichoterapija pripažįsta, kad žmoguje veikia ne vienas, o keturi protai: enterinis (pilve), kognityvinis (galvoje), kardio (krūtinėje) ir lauko (virš galvos). Šie protai pradeda veikti ne visi kartu, o įsijungia palaipsniui, vaikui augant. Meditacijų metu bet kuris žmogus gali pajusti visus keturis protus, o žinodamas reikiamus būdus ir priemones, gali sąmoningai optimizuoti jų veiklą.
Bet grįžkime prie enterinio proto, kuris įsijungia pirmas, vaikučiui dar negimus. Jo paskirtis – užtikrinti organizmo išlikimą iš pradžių mamos įsčiose, o vėliau ir žemiškajame gyvenime. Pirmuosius 9 mėnesius ir daugmaž iki pusantrų metų kūdikis yra maksimaliai priklausomas nuo mamos, todėl jis skanuoja mamos emocijas, jausmus ir per tai supranta, ar pasaulis yra vieta, kur gyventi saugu ir gera, ar priešingai – čia pavojinga, žiauru, sunku.
Kaip tai atsiliepia tolesniam žmogaus gyvenimui? Pavyzdžiui, daug suaugusių žmonių turi antsvorio problemą. Priežasčių gali būti daug ir viena iš jų – tai, kad mama jį dar kūdikį maitino pagal nustatytas valandas, o ne tada, kai valgyti užsimanydavo žmogutis. Žmonės, transinių būsenų sugrįžę į kūdikystę, pasakoja, kad tada juntamas alkis yra baisus. Vieną, antrą, trečią kartą patirtas alkis, kurį aktyviai fiksuoja enterinis protas, siunčia į pasąmonę informaciją, kad šiame pasaulyje trūksta maisto. Pasąmonėje užsifiksuoja išvada, kad maistą reikia kaupti. Kaip organizmas sugeba kaupti maisto atsargas? Lašiniais ant pilvo, klubo ir kitose vietose.
Štai ir atsakymas į klausimą, kaip mamos elgesys palieka pėdsakus visam žmogaus gyvenimui.
Jūs minėjote, kad mama savo vaikui daro įtaką jau iki gimimo. Mamos organizmas, jei yra pakankamai sveikas, pats pasirūpina, kad vaisius gautų maisto tiek, kiek reikia. Kokia šiuo metu pasireiškia įtaka?
Viena ryškiausių ir skaudžiausių įtakų pasireiškia tuo atveju, jei mama nenori vaikučio ir planuoja daryti abortą. Vaisius jaučia, kad yra nepageidaujamas, kad jam gresia mirtinas pavojus. Ir jei vaikutis bus išnešiotas ir gims, ankstyvas galimos žūties siaubas išliks pasąmonėje. Tai gali pasireikšti nesuprantamu nesaugumu, egzistenciniu nerimu, nepasitikėjimu žmonėmis, negatyvizmu… Daug kuo. Tačiau suprantama, kad tai nebus šviesu, pozityvu. Psichoterapijos eigoje ne taip retai tenka sugrįžti į prenetalinį laikotarpį ir spręsti tuo metu iškilusias problemas. Natūralu, kad jos būna susijusios su mama ir jai artimais žmonėmis. Vaisius jau pergyvena tėvų kivirčus, perdėtą nerimą, jaudinimąsi, kaip reikės gyventi, gimus vaikui. Štai su kliente, 39 metų moterimi, psichoterapijos metu išsiaiškinome, kad jos nepaliekančio nesuprantamo nerimo ištakos yra prenetaliniame laikotarpyje nuo 3 mėnesių. Pasirodo, kad jos jauni tėvai neturėjo tuo metu kur gyventi, apsistodavo tai pas giminaičius, tai pas draugus ir dėl to labai krimtosi, jausdami didžiulę atsakomybę už pradėtą gyvybę. Jų nerimas persidavė ir dukrytei. Psichoterapijos metu sėkmingai nuėmėme šį nerimą, trukdžiusį moteriai siekti kitų norimų tikslų.
Gerai. Mes vis kalbame apie neigiamą mamos įtaką. Tarkime, vaikutis buvo laukiamas, tėvai materialiai pasirengę pasirūpinti kūdikiu po gimimo, mama savo pienu maitino vaikutį iki aštuonių mėnesių. Kaip ji turėtų elgtis, kad neužkrautų vaikui neigiamų dalykų, kurie vėliau jam trukdys gyvenime?
Nustatyta, kad pagrindinės efektyvių ir laimingų žmonių nuostatos yra keturios vadinamosios „OK“ būsenos. OK – anglų kalba reiškia „Viskas gerai“. Geriausios nuostatos, kurias galima įdiegti vaikui, yra šios: 1) Tu esi OK, 2) kiti yra OK, 3) pasaulis yra OK, 4) Dievas yra OK. Jos padeda žmogui pasitikėti savimi, kitais, pasauliu, Dievu.
Pirmaisiais gyvenimo metais (paprastai iki 1,5 metų) pasamonėje įsitvirtina nuostata, koks yra pasaulis. Todėl mamos ir tėčio pagrindinis uždavinys šiuo laikotarpiu turėtų būti sukurti savo kūdikiui rojų. Tai liečia ne tik maistą, šilumą. Vaikas turėtų gauti pakankamai tėvų, ir ypač mamos dėmesio. Vienoje iš psichotechnikų, kurios pavadinimas „Stebuklingi tėvai“, padedančioje naujai išgyventi ankstyvuosius gyvenimo laikotarpius, idealioji mama visada yra šalia vaikučio, jį puikiai jaučia ir tinkamai atsiliepia į jo poreikius, apgaubia motiniška meile.
Mielosios mamos, lepinkite šiuo laikotapiu (iki 1,5 metų) savo vaikučius, mylėkite juos, suteikite viską, ko jiems reikia. Tai svarbu tolesniam jų gyvenimui.
Suprantu, kad svarbu pirmaisiais gyvenimo metais lepinti vaikutį, nes tai turės įtakos jo tolesniam gyvenimui. O kaip elgtis, kai vaikui 2, 3 ir daugiau metų?
Susivokus, kas yra pasaulis ir kaip saugu jame gyventi, ateina kitas žmogaus gyvenimo etapas, kuriame jis ima suvokti save. Šis laikotarpis tęsiasi nuo 1,5 iki 4 metų. Jis apima ir reikšmingą trejų metų krizę. Dabar vaikutis supranta, kad jis yra atskira asmenybė, o ne mamos dalis, todėl mokosi reikšti savo valią. Kiekviena treniruotė nėra lengva net pačiam vaikui. Dažnai jis pats sau prieštarauja. Visokeriopais būdais reiškia savo valią. Prisiminkime, kaip matome klykiančius ir griūvančius ant žemės vaikus parduotuvėse. Tai – ne tėvų bėda. Taip vaikas mokosi reikšti savo valią ir nuo tėvų (ir ypač tėvo) elgesio priklausys, ar jis bus žmogus, reiškiantis savo valią kitiems, ar pasiduodantis kitų nurodymams. Ko jūs norite savo vaikui? Tai – retorinis klausimas. Gali būti naudinga prisitaikyti, tačiau jei norite, kad jūsų vaikas užaugtų lyderiu, priimkite jo kaprizus laikotarpiu nuo 1,5 iki 4 metų.
Genovaitė Privedienė
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą