Emigracijos mastams tik augant, vis daugiau šeimų kuriasi svetur, o kartu su šiuo reiškiniu auga ir unikali vaikų karta – emigravusių atžalos bus dvikalbės, trikalbės. Mažieji puikiai adaptuojasi svetimos kalbos aplinkoje, ją greitai išmoksta, tad iškyla klausimas: ar reikia juos mokyti taisyklingos lietuvių kalbos, kuri yra neatsiejama nuo lietuvybės jausmo?
Taisyklė – namuose kalbėti tik lietuviškai
Peterbore gyvenanti Kristina ANGLIJA.today pasakojo, kad savo vaikus lietuvių kalbos moko namuose: „Turime atsivežę daug lietuviškų knygučių, skaitome jas, o namuose galioja taisyklė – kalbėti tik lietuviškai! Kartu žiūrime lietuvišką televiziją, vaikai filmukus, įgarsintus lietuviškai, mėgsta. Stengiamės, kad mažieji nepamirštų gimtosios kalbos, nes mes esame lietuviai ir kalba neturi būti pamiršta.
Lietuvių kalbos mokosi privačiai
Škotijoje 4 metus gyvenanti Rūta augina dvi dukreles, 8-erių ir dvejų metukų. Moteris pasakojo, kad vyresnėlė lanko škotų mokyklą, o lietuvių kalbos mokosi antrus metus: „Turime privačią lietuvių kalbos mokytoją, kuri su mergaite susitinka kartą per savaitę. Sekasi tikrai puikiai, dukra rašo ir skaito lietuviškai. Papildomai lankome dainavimo pamokas lietuvių kalba, namuose bendraujame tik lietuvių kalba, turime nemažai lietuvių draugų. Beje, dukra turi net ir oficialų Lietuvos pirmoko pasą.
Manau, kad emigrantas vaikas privalo mokėti savo gimtąją kalbą, todėl mes ir stengiamės dėl vaikų. Kol mažiausiai mūsų vos 2-eji, skaitome jai pasakas, žiūrime lietuviškus filmukus.
Lietuvių kalbą mokėti būtina, nes tai – mūsų protėvių palikimas
ANGLIJA.today kalbinta Viktorija pasakojo, kad turi du sūnus – 11-ikos ir 1-erių metukų. Emigravo, kai vyresnėliui buvo 5-eri, tad berniukas jau turėjo kalbos pagrindus. Netoli Mančesterio gyvenanti moteris teigė, kad lietuvių kalbą būtina mokėti, juk tai – mūsų protėvių palikimas.
„Kadangi vyresnysis lanko anglų mokyklą, kalba ja, dar mokosi ispanų, tad nesinori jo apkrauti papildomai. Gimtąją kalbą mokomės namuose, kalbame tik lietuviškai, žiūrime lietuvišką televiziją, o ir draugų lietuvių ratas nemažas. Mažyliui dar tik 1 metukai, bet žadame namie mokyti lietuvių kalbos, žiūrėti filmukus ir neleisti į darželį iki 3 metukų, kad susiformuotų lietuvių kalbos pagrindai.
Mano, kad ateityje vargiai prireiks lietuvių kalbos
Kiek kitokios nuomonės yra rašytoja, dviejų knygų autorė, verslininkė Birutė Jakučionytė – moteris gyvena Anglijoje ir augina keturis sūnus.
„Ar reikia emigrantų vaikams mokytis taisyklingos lietuvių kalbos tikrai labai dažnai susimąstau ir analizuoju savo vaikų situaciją.
Mano nuomonė kardinaliai pasikeitė emigravus. Kol gyvenom Lietuvoje, man atrodė, kad visi emigrantų vaikai privalo mokytis kalbos ir nemokėti kalbėti lietuviškai yra absoliutus apsileidimas. Tačiau dabar aš taip nebegalvoju, nes dažniausiai savęs, o ir su kitais tėvais diskutuodama klausiu: „Kam gyvenime jiems reikės taisyklingos lietuvių kalbos rašybos?“
Auginu keturis berniukus: trylikos, dešimties, devynių ir penkių. Jie nelanko šeštadieninės mokyklos, nes man tai per brangu ir nematau tikslo. Trys iš keturių skaito lietuviškas knygas, nors lietuviškoje mokykloje buvo išmokęs skaityti tik vienas. Nežinau, kur ir kada lietuviškai išmoko skaityti kiti du: dešimtmetis Bernardas ir devynmetis Marijonas. Mažiausiam Teodorui dar tik penki, todėl jis vos vos skaito angliškai ir aš nesuku sau galvos dėl jo lietuvių kalbos taisyklingumo. Taigi, vyriausias, trylikametis Kristupas, dar Lietuvoje išmoko skaityti ir rašyti lietuviškai. Kiti du išmoko patys. Jie rašo su klaidom. Kartais dėl to nervinuosi, bet niekaip negaliu atsakyti sau, kodėl jie turėtų mokėti taisyklingai rašyti? Na, tik kad gerai mokėtų dar vieną kalbą, kad neprarastų savo autentiškumo ir turėtų ryšį su savo gimtąją šalimi. Mano vaikų tėvas yra Lietuvos rusas, todėl jie jau nėra tikri lietuvaičiai ir turėtų mokytis dar ir rusų kalbos.
Kiekviena kalba nenaudojama pasimiršta, net ir gimtoji. Namuose kalbam lietuviškai, tačiau nei vienas iš mano vaikų neplanuoja ir nesvajoja gyventi Lietuvoje. O aš nesvajoju, kad jų žmonos bus lietuvės. Vargiai jie turės daug galimybių savo gyvenime naudoti lietuvių kalbą suaugę, ypač rašytinę.“
Asmeninio archyvo nuotr. / Birutė Jakučionytė
Lietuviai yra išsibarstę po visą pasaulį, tad neretai ten, kur susiburia didesnės jų bendruomenės, atsiranda lietuviški darželiai, šeštadieninės mokyklėlės. Anglijoje jų tikrai nemažai, ypač Londone. Stratforde veikiantis darželis/mokyklėlė „Obelėlė“ kitais metais balandį švęs 10-ties metų sukaktį, o jo direktorė Alvija Černiauskaitė džiaugiasi, kad baigdami mokyklą vaikai puikiai kalba, skaito ir rašo lietuviškai.
„Mūsų mokykla labai unikali, nes 80% vaikų yra mūsų darželyje išauginti mokinukai, kurie išeidami į mokyklą lietuviškai puikiai kalba, raideles pažįsta, todėl mes be vargo mokomės pagal LR ŠMM patvirtintą bendrąją lietuvių kalbos programą. Mes orientuojamės į kokybę, bet ne į kiekybę, todėl dirbame su mažomis klasėmis vaikų (ne daugiau nei 10 vaikų klasėje). Norint išmokti gerai skaityti ir rašyti, lankant vieną dieną per savaitę, yra gana sunku, todėl darbas mažomis grupėmis pagal vienodą lygį duoda vaisius. Džiaugiamės, jog turime mokinių besimokančių aukštesniuoju lygiu.
Lietuvių kalbos pamokos vyksta taip pat kaip Lietuvoje, nes, kaip ir minėjau, mokomės pagal LR ŠMM patvirtintą bendrąją lietuvių kalbos programą. Be lietuvių kalbos dar vyksta dailės ir muzikos užsiėmimai. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su tėvais, todėl popamokinius užsiėmimus deriname kartu. Jeigu yra pasiūlymų, aptariame ir nusprendžiame kartu.
Bendradarbiaujame su mokyklomis ir darželiais Lietuvoje. Mūsų mokinukai aktyviai dalyvauja bendrose veiklose.
Jau antrus metus organizuojame savo mokyklos vaikams LR ŠMM finansuojamas pažintines stovyklas po Lietuvą, kad vaikai ne tik mokėtų kalbą, bet ir pažintų savo šalį, tradicijas, papročius.“ Plačiau apie tai žr. vaizdo įraše.
Paklausus, ar emigrantų vaikai privalo mokėti taisyklingą lietuvių kalbą, A. Černiauskaitė atsakė: „Lietuvių kalba viena gražiausių pasaulio kalbų. Ji yra ne tik viena seniausių, bet kartu ir lobis kalbotyrininkams dėl savo archajinių formų. Mūsų lietuvių pareiga – bent jau išmokyti savo vaikus gražiai, taisyklingai lietuviškai kalbėti. Be to, gimtoji kalba būtina vaiko asmenybės vystymuisi, jo pasaulėžiūrai, jo paties kaip asmens suvokimui. Todėl, mano manymu, būtina mokėti gimtąją kalbą, išlaikyti identitetą, puoselėti kultūrinį, tautinį paveldą norint pažinti save šiose kosmopolitinėse sąlygose. Integracija į bendruomenę, kurioje gyvename, yra sveikintina, bet tik ne savo identiteto sąskaita.“
Darželio „Obelėlės“ nuotr. / Mokyklinukai 2015 m. dalyvavo stovykloje Lietuvoje
ANGLIJA.today atliko apklausą, kurios metu teiravosi, ar emigracijoje gyvenantys lietuviai moko savo atžalas taisyklingos lietuvių kalbos, kokiais būdais tai daro, skatina, gilina įgūdžius.
Iš viso apklausoje dalyvavo 692 respondentai. Iš jų didesnioji dalis gyvena (95%) Jungtinėje Karalystėje, Airijoje – 2%, Norvegijoje bei Vokietijoje – 1%.
Didžiosios daugumos apklaustųjų sutuoktiniai yra lietuviai (76%), kitataučiai – 17%.
Paklausus, kaip vaikai mokosi lietuvių kalbos, gyvendami užsienyje, dauguma (45%) atsakė, kad tėvai patys moko savarankiškai namuose, 8% lanko šeštadienines mokyklėles, o 1% nurodė, kad samdo privačius lietuvių kalbos mokytojus. Nemaža dalis (29%) teigė, kad išvis vaikų nemoko lietuvių kalbos.
Siekdami, kad vaikai mokėtų lietuvių kalbą, tėvai skatina skaityti lietuviškas knygeles, pasakas, žiūrėti filmukus, klausyti daineles ir įgarsintas pasakas, žaisti įvairius kalbą lavinančius žaidimus.
Į klausimą, ar gyvenant emigracijoje vaikas privalo mokėti lietuvių kalbą, 81% atsakė, kad taip, o 19% – ne.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą