Nors kai kam per didelis rūpinimasis gali atrodyti kaip geriausias būdas auklėti vaikus, jis privers juos išaugti nepasitikinčiais savimi ir kompleksuotais žmonėmis.
Hipergloba – per didelis rūpinimasis vaikais. Kada būna peržengta riba? Kur sustoti? Mažam vaikui reikia meilės ir tėvų dėmesio, todėl labai sunku suprasti, kada rūpinimasis virsta hipergloba.
Auklėjimas neturi būti totali kontrolė, jis neturi pakirsti vaiko savivertės ir atimti iš jo pasirinkimo laisvės. Rytoj vaikai taps suaugusiais, kurie turės sugebėti priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
Sunki atsakomybės našta
Įdomi tokios tėvų elgsenos ypatybė yra tai, kad jie labai aktyviai dalyvauja visuose savo vaikų gyvenimo aspektuose (mityba, mokykla, sportas, hobis, draugai).
Jie nuolat būna šalia ir mano, kad yra geriausi tėvai pasaulyje, kad jų auklėjimo taktika yra teisingiausia. Tačiau vaikai dėl to netampa laimingi.
Hiperglobos pasekmė: nusivylimas
Tėvai auklėja vaikus taip, kad jie atitiktų jų tobulo vaiko idealą. Dar daugiau, jie ir į save žiūri kaip į etaloną.
Vėliau tėvai pamato, kad vaikai neatitinka jų idealo. Tai sukelia nusivylimą.
Kai vaikas mato nusivylimą savo tėvų akyse, jis supranta, kad nepatenkino jų lūkesčių. Pradeda vystytis menkavertiškumo kompleksas.
Hiperglobos pasekmė: nerimas ir stresas
Reikia prisiminti, kad perdėta globa visada eina koja kojon su „švietimo hiperaktyvumu“. Labai dažnai tokie tėvai užrašo vaikus į visus įmanomus būrelius, neretai net prieš jų valią. Vaikai pasidaro nervingi, jų streso lygis tampa ne mažesnis už suaugusiojo.
Į perdėtą globą linkę tėvai negali pakęsti nė menkiausios vaiko klaidos. Jie deda visas pastangas, kad išaugintų kompetentingus vaikus, sugebančius neklysti ir nepatirti nesėkmių. O tai yra neįmanoma.
Hiperglobos pasekmė: baimė suklysti
Kiekvienas vaikas turi turėti galimybę patirti nesėkmę, suklysti, kitaip jis negalės mokytis iš savo klaidų.
Perdėtos globos vaikai tampa savo teisėjais. Jų kartelė iškelta per aukštai. Kai jie mato, kad negali jos pasiekti, jaučia kaltę, kuri sukelia savigraužą.
Pagal Ontario universiteto tyrimus, rimta hiperglobos pasekmė yra tai, kad 7–12 metų vaikai nežino, ką reiškia pažaisti lauke ar pabendrauti su draugais. Jie yra labai nelaimingi.
Mes žinome, kad vaiko auklėjimas pirmiausia apima jo apsaugą. Tačiau vaiko apsauga turi būti grindžiama protingais principais.
*Aš saugau tave, kad jaustumeisi užtikrintai, o ne taptum bevaliu objektu.
Sveikas prisirišimas padeda augti vaiko savimonei ir stiprinti savivertę.
Vaikas, kuris jaučia tėvų apsaugą ir palaikymą, turi stipresnį savo vertės pojūtį. Jis gali imtis iniciatyvos ir nebijo nesėkmių. Jis sėkmingai pasiekia emocinę brandą ir prisiima atsakomybę.
*Aš saugau tave ir duodu patarimus, bet tu pats gali mokytis iš savo klaidų.
Mes saugome vaikus, kad jie neparpultų, žengtų teisingu keliu ir pan. Tėvų globa turi būti tokia, kad vaikai turėtų savo balsą ir galėtų daryti savo klaidas bei mokytis iš jų.
*Aš saugau tave, kad žinotumei, jog aš visada būsiu šalia, kad ir kokį kelią pasirinktum.
Prieraišumas ir šeimos ryšių stiprumas yra būtina auklėjimo sąlyga, ypač pirmaisiais gyvenimo metais.
Vaikai greitai auga. 7–8 metų atžalos jau reikalauja, kad būtų pripažįstamos jų teisės. Vaikas pradeda suprasti, kas yra atsakomybė ir moralė. Šis amžius – paskutinė pakopa prieš paauglystę, kai jis pats priims sprendimus, kurie gali nustebinti suaugusius.
Reikia visada įsiklausyti į vaiką ir duoti jam reikalingus patarimus. Svarbu išmokyti vaiką, kad būti laisvam reiškia prisiimti atsakomybę.
Jis turi suprasti, kad jei nori naudotis tam tikromis teisėmis, jam reikia vykdyti įsipareigojimus.
Hipergloba atima iš vaiko balso teisę ir kelia jam idealius tikslus, kurių neįmanoma pasiekti
Palikti komentarą