Man kažkada papriekaištavo, kad seniai nieko nerašiau apie pagarbą santykiuose. Ir tai tiesa – tikrai labai ilgai konkrečiai apie tai nerašiau. Pirmas dalykas, aš manau, kad ir iš kitų mano tekstų suprantama, kad pagarba būtina laimingiems santykiams. Kadangi tokie santykiai – tai saugios ir vaisingos erdvės kūrimas, tai jiems, savaime aišku, reikalinga pagarba. Nėra pagarbos – nėra saugios ir vaisingos erdvės. O antra – nesinori kalbėti apie savaime suprantamus dalykus. Nors iš kitos pusės – ką aš prarasiu? Žodžiu – parašiau.
Pradėkime nuo sąvokų. Žodynai byloja, kad pagarba – tai: “kieno nors privalumų, nuopelnų, savybių pripažinimas ir gerbimas”. Apibūdinimas neblogas, bet nelabai pakankamas. Kitaip sakant, nevisiškai aišku, ką būtent reikia daryti, kad gautum tą pagarbą. Kaip įgyvendinti partnerio privalumų, nuopelnų ir savybių pripažinimą?
Pateikiu savo asmeninę, subjektyvią nuomonę šiuo klausimu. Pagrįsta ji vien asmenine ir profesine patirtimi.
Pagarba sukuriama, kai jūs:
- Pranešate partneriui/partnerei, kad jums patinka su juo/ja gyventi, kad esate iš esmės patenkinti savo santuoka. Galima nurodyti priežastis (todėl, kad su tavimi smagu, todėl, kad tu visada padėsi ir t.t.);
- Pabrėžiate žmogaus reikšmę savo gyvenime (tu – svarbi mano gyvenimo dalis, tu man daug reiški ir t.t.);
- Suprantate, kad partneris/partnerė skiriasi nuo jūsų ir niekada netaps visiškai identiškas/identiška jums. Kas ypatingai svarbu – nereikalaujate visiško identiškumo (tu skiriesi nuo manęs ir aš į tai žvelgiu visiškai ramiai).
Paskutinį punktą vertą atskirai iššifruoti.
Įsivaizduokite, kad jūsų antroji pusė – tai visiškai kitos kultūros atstovas/atstovė. Pas juos ten, pavyzdžiui, priimta šeštadieniais žaisti tankais kompiuteryje ar pasivaikščioti parke, susiėmus už rankų. Visi tie kultūriniai skirtumai – nei blogi, nei geri. Jie paprasčiausiai egzistuoja.
Jei žvelgsite į juos ramiai, santuoka sutvirtės. O jeigu bandysite kontroliuoti vienas kitą, perdarinėti, tai jūsų poroje atsiras priešiškumas ir agresija.
Kai suprantate, kad antroji pusė – tai kitos kultūros žmogus, žvelgti į jo ypatumus ir savotiškumą žymiai lengviau.
Ypatingai noriu pažymėti, kad tai nereiškia, jog turite taikstytis su visais kultūriniais ypatumais. Jūs neprivalote taikstytis su tuo, kas jums kenkia. Jeigu, pavyzdžiui, partnerio kultūroje priimta keikti gyvenimo draugą paskutiniais žodžiais, jūs neprivalote žvelgti į tai ramiai.
Pagarba apskritai nereiškia nuolankumo. Galima gerbti žmogų ir nesutinkant su jo pasiūlymais, nuomonėmis ir pažiūromis.
Dar daugiau – kuo daugiau pagarbos, tuo mažiau nuolankumo. Nes nuolankumas atsiranda ten, kur esama baimės. O baimė ir pagarba fiziškai nesuderinami.
Kai žmogus bijo, jis nepripažįsta jūsų nuopelnų ir asmeninių savybių. Jis paprasčiausiai bijo dėl savo gyvybės, sveikatos ar gerovės. Kurgi čia pagarba?
Taigi – jei sutuoktiniai kalba vienas kitam, kad yra patenkinti santuoka, jei pabrėžia vienas kito reikšmę ir ramiai žvelgia į vienas kito asmenybių ypatumus, mes galime kalbėti apie pagarbą. Kaip matome, visa tai – konkretūs veiksmai, kuriuos atlikti galime tiesiog dabar.
Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/
Palikti komentarą