Kiekvienas turi savo skrydžio aukštį. Žvirbliai skraido su žvirbliais, balandžiai – su balandžiais, gulbės – su gulbėmis, ereliai – su ereliais. Jeigu erelis į skrydį pasiims balandį, pastarajam teks skristi jam neįprastame aukštyje ir neįprastu greičiu. Anksčiau ar vėliau kiekvienas sugrįš prie savo skrydžio trajektorijos.
Gamtos sukurta žmogaus paskirtis nesikeičia. Mažieji itin retai pakeičia savo apribojimus dėl didžiųjų. Jeigu puoselėjate santykius, dėl kurių teko sumažinti jums būdingas aukštumas ir greitį, jeigu suprantate, kad jums reikia skristi toliau – skriskite. Vienintelis galimas stebuklas, gebantis mažiau paversti daugiau, peržengti skirtumus, sugriauti įprastus suvokimo filtrus yra Susitikimas.
Bet susitikimo stebuklas neįmanomas be pasiruošimo prarasti įprastus dalykus dėl nežinomybės, be maksimalaus atvirumo. Nutinka taip, kad pasiekę emocinio pakilimo piką mes pasiryžtame atsiverti ir pasitikėti Gyvenimu, bet vėliau įsijungia protas ir dažnai gailimės priimto sprendimo. O pasigailėjęs savo atvirumo, prisiimtos rizikos gyventi panaikina visus šiuo ryžtu pasiektus rezultatus.
Todėl nieko nelaukite. Skriskite savo aukštyje, pas savus, su savais. Kaip pasakė vienas mano pažįstamas, kuris daug metų skyrė kitų žmonių vystymui ir augimui: „Mūsų nepalieka, nuo mūsų atstoja.“ Jam pritardama norėčiau pridurti: „Pas mus nesugrįžta, mus vejasi.“
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą