AGRESIJOS VIRUSAS

Dažnai prie mūsų vaikų, kaip ir prie suaugusiųjų, „prilimpa“ įvairūs virusai. Apie virusus, susijusius su fiziologiniu imunitetu, žinoma nemažai. Mums pranešama apie „viruso paūmėjimo“ laiką ir siūlomi prevenciniai skiepai ir įvairūs gydymo būdai.

Iš tiesų, kaip būtų paprasta, jeigu agresiją, kuri dažnokai lydi mūsų vaikų elgesį ir supa jų pasaulį, galima būtų priskirti virusinėms ligoms, nuo kurių yra šiokių tokių, tačiau apsaugančių ir padedančių priemonių.

Kaip užsikrečiama?

Kas būdinga bet kuriems virusiniams susirgimams? Būdingiausias bruožas – virusu gali žmogus užsikrėsti nuo kito žmogaus. Galbūt tada ir vaikas „užsikrečia“ agresyvia saviraiškos forma nuo „savo“ suaugusiųjų? Nuo ko viskas prasideda?

Mūsų vaikai nuo pradėjimo ima pažinti pasaulį per savo artimus, autoritetingus ir reikšmingus suaugusiuosius. Jie mokosi suvokti save šiame pasaulyje, parodyti save, atkreipti į save dėmesį, mėgautis tenkindami savo poreikius, mokosi suprasti reikalavimus, taisykles ir jų laikytis, mokosi reikalauti patys. Kaip bebūtų, vaikas ateina į jau paruoštą emocinį pasaulį, sukurtą jo šeimos aplinkoje. Ir visko, ko jis mokosi, mokosi per šeimos suformuotas elgesio formas ir manieras, išraiškos metodus ir reikalavimų metodus, taisykles ir bausmes. Vaikas mokosi kaip trumpiausiu ir geriausiu būdu patenkinti savo poreikius ir dėl to patirti malonumą. Be to, vaikas žymiai jautriau žiūri į savo poreikius ir jų patenkinimui panaudoja visą jį supantį pasaulį.

Vystydamasis mažylis pradeda suprasti, kad jo šeima ir „šeimyninis emocionalus pasaulis“ – tai dar ne visas pasaulis. Jis pradeda suvokti, kad yra kažkas didesnis negu jo šeimos pasaulis. Vaikas pradeda tyrinėti „didelį“ pasaulį ir „matuojasi“ jo saviraiškos formas.

Todėl galime daryti išvadą, kad agresyvia saviraiškos forma vaikas pirmiausia gali „užsikrėsti“ nuo savo šeimos, o toliau „agresijos virusas“ gali būti pastiprintas auklėjimo įstaigų, draugų, masinių informacijos priemonių, filmų, animacinių filmukų, knygų ir pan.

Viruso prevencija

Pirmoji „agresijos viruso“ prevencija – tai jo prigimties žinojimas. Žinai – vadinasi, ginkluotas.

Žinoma, nėra malonu susitaikyti su faktu, kad pats esi ne tik savo vaiko, bet iš dalies ir jo elgesio, kuris dažnai suteikia nemažai rūpesčių ir nusivylimų, gimdytojas. Siūlau nesislėpti nuo šio fakto, juolab, kad vis tiek nepasislėpsi, o susipažinti su mechanizmu, skatinančiu žmoguje agresiją. Jeigu jau agresija žmogaus gyvenime suranda sau vietą ir kartais vaidina didelį vaidmenį, vadinasi, gamtos ji mums kažkam duodama? Bet kam?

Kiekviena emocija, kurią žmogus jaučia, atlieka gyvybiškai svarbias savo funkcijas. Agresija žmogui duota tam, kad jis galėtų išgyventi ir apsiginti. Šią emociją pagimdo mūsų gamtiniai savisaugos instinktai. Jeigu koks nors organizmo poreikis (turiu omenyje ne tik fiziologinį) nėra patenkinamas, žmogus iš karto gauna „skambutį“. Šis „skambutis“ – vienos ar kitos emocijos, jausmo pojūtis. Jeigu pasiduosime šiam „skambučiui“, t.y. visiškai pasiduosime savo emocijoms, jausmams – niekada nepatenkinsime savo poreikio, nes visas dėmesys ir visa energija bus sutelkta emocijos išraiškai. Supratus emocijos išraiškos prigimtį, kodėl ji „skambina“ – galėsime mėgautis kažkokio nepatenkinto poreikio įvykdymu.

Neskubėkite pasiduoti emocijų įtakai. Geriau susitelkite ties tuo, kaip norėtumėte jaustis. Kiekvienas negatyvus jausmas, emocija turi savo priešingybę, turinčią teigiamų savybių ir galimybių. Agresija – viena medalio pusė, o ramybės poreikis – kita. Kada žmogus ramus, jis jaučia pusiausvyrą. Visi procesai, vykstantys su juo ar jame, vystosi harmoningai, energija cirkuliuoja laisvai. Nerimas prasideda tada, kai žmogaus organizmo gyvybiniai vidiniai ir išoriniai procesai blokuojami. Todėl užblokuota žmogaus energija, neturėdama galimybės laisvai judėti, kaupiasi. Kartais būdai atsikratyti perteklinės energijos gali būti grėsmingi pačiam žmogui ir jo aplinkai. Ramybės būsenoje žmogus adekvačiai reaguoja į agresiją ir negatyvizmą, sklindantį iš kitų žmonių.

Antroji „agresijos viruso“ prevencija – drąsa ir sąžiningumas savęs ir vaikų atžvilgiu.

Kartais būname grubūs ir šiurkštūs su kitais žmonėmis girdint vaikui, o paskui sukame galvą , iš kur vaikas išmoko nemandagiai elgtis, juk mes jo nemokėme. Tačiau vaikas daug dalykų išmoksta pats, be suaugusiųjų pagalbos, bet jiems dalyvaujant. Jeigu mama savo vaiko nebara, nemuša, su juo nesielgia grubiai, tai dar nereiškia, kad jis negali užsikrėsti „agresijos virusu“. Šis vaikas, oi kaip pastebi, kaip jo mama bendrauja su kitais ir elgiasi vienoje ar kitoje situacijose, sprendžia gyvenimiškas problemas.

Mes, suaugusieji, ne visada būname „balti ir pūkuoti“, nuolaidūs ir ramūs, tačiau šito labai dažnai reikalaujame iš savo vaikų. Būkite sąžiningi – tai padės jūsų vaikams neužsikrėsti „agresijos virusu“. Kai jūs neapsimetate, kad esate pikti, o ieškote būdų adekvačiai, „kvalifikuotai“ išsikrauti – tai geriausias pavyzdys jūsų vaikams ir geriausias būdas formuoti jų sveiką emocinį imunitetą.

Vaikai nuskaito ne tik aiškiai išreikštą suaugusiųjų elgesį, jie jaučia jų energiją. Jeigu mama vaiko akivaizdoje vos sulaiko savo pyktį kažkam – ji jaučia įtampą, o vaikas tai jaučia ir pats pradeda nerimauti.

Prieš pradėdami duoti vaikui pastabas dėl jo elgesio, susikoncentruokite į tai, kaip jūs jaučiatės, kas jumyse įsitempę, kas atsispindėjo jūsų vaiko emocijose ir elgesyje. Ypač tai svarbu vaikams nuo gimimo iki 7 metų. Šio amžiaus vaikai intuityviai jausmingi, jų jausmingumas ir suvokimas labai aukšti. Aš manau tai įvyksta dėl to, kad pojūčiai lieka nepaliesti ar mažai paliesti žodžių ar minčių. Kai tik bandai kažkokį pojūtį „aprengti“ žodžiais arba mintimis, jų grynumas blanksta, yra iškraipomas. Tikriausiai todėl, kad patirtų nušvitimą, Buda laikinai „negalvojo“, jis meditavo.

Trečioji „agresijos viruso“ prevencija – žaiskite su savo vaikais tarsi esate vaikai.

Niekas vaikui nesuteikia tiek palaimos kaip nuoširdus artimųjų dėmesys. O jeigu šis dėmesys išreiškiamas ne tik „suaugusiųjų“ forma – aprengti, pamaitinti, nuprausti, pamigdyti ir pan., bet „vaikiško“ pasaulio priėmimas ir dalyvavimas jame – tai formuoja stiprią, gerą, protingą, mylinčią asmenybę.

Mieli suaugusieji, jūs patys atėjote iš vaikystės ir jums patiems būdinga žaidžiant patirti malonumą ir gauti naudos. Žaisdami galite iškrauti kokią nors užsistovėjusią energiją ir tuo pačiu pagerinti savijautą. Tegul žaidime vaikas vaidina vadovaujamą vaidmenį. Jeigu jūs reikalaujate iš vaiko pasitikėjimo, tai ir vaikas nori iš jūsų gauti tą patį. Kaip smagu tam bambliui, kuriam ne tėtis pasakoja, kaip taisyti mašiną, o jis moko tėtį! O, kiek pasitikėjimo, pagarbos mažojo tyrinėtojo žinioms, aplinkos pažinimui!

Ketvirtoji „agresijos viruso“ prevencija – drąsiai atsiprašykite savo vaikų ir sakykite jiems kuo daugiau komplimentų.

„Man – atsiprašyti? Už ką, kad bariau ir mušiau? Na ir kas, kad verkia, dabar žinos! Paverks ir nustos!” Galima ir taip, ir tada ramiai miegokite ir nesukite galvos, nuo ko vaikas užsikrėtė „agresijos virusu“ – jis tą virusą gavo iš jūsų.

O galima ir taip. Taip, jūs apibarėte, taip, jūs vaikui pliaukštelėjote ir dabar jūsų vaikas isteriškai verkia. Būna ir taip. Nepalikite vaiko su kaltės jausmu – padėkite jam išmokti reaguoti į jūsų pyktį. Jeigu jau taip atsitiko, apsikabinkite vaiką arba atsisėskite šalia ir žiūrėdami į akis atsiprašykite, kad taip pasielgėte ir kad daugiau pasistengsite taip nedaryti. Pasiūlykite vaikui dalyvauti jūsų „perauklėjime“: „Tu man labai padėsi daugiau taip nesielgti, jeigu pasistengsi iškart manęs klausyti, kai aš tavęs ko nors paprašysiu“. Jūs galite perspėti vaiką, kad dabar jį barsite, kad jis net gali gauti per užpakaliuką, kad po to jis verks, kad jam bus skaudu, kad taip su juo pasielgėte. Iš anksto atsiprašykite, kad taip reaguosite į jo elgesį, jeigu vaiko elgesys nepasikeis. Toks perspėjimas iš dalies įškraus vaiko emociją, negatyvią energiją. Na ir, žinoma, jūsų palaikymas ir padrąsinimas reikalingi kaip oras: „Aš žinau, kad tu protingas ir viską supranti ir dabar pagalvosi ir nuspręsi, kaip pasielgti teisingai. Ar pasitikiu tavimi ir labai tave myliu.“

Šiek tiek apie komplimentus: komplimentai bet kurio žmogaus gyvenime vaidina didelį resursinį vaidmenį. O vaiko gyvenime jie labai svarbūs. Vaikas supranta, kad jį vertina, pastebi, kad jis reikalingas, kad jį myli. Na, koks „agresijos virusas“, kai emocinis imunitetas formuojamas nuoširdžių, protingų komplimentų dėka.
Mergaitėms komplimentais daugiau skirkite dėmesio jų išvaizdai, švelnumui, meilumui, ūkiškumui, t.y. toms savybėms, kurios „kalba apie moteriškumą“. O berniukams daugiau dėmesio reikėtų skirti jų sumanumui, pasiekimams, jėgai, rūpestingumui, dėmesingumui, t.y. toms savybėms, kurios „charakterizuoja tikrą vyrą“. Be abejonės, ir mergaitėms reikia žinoti apie savo pasiekimus, nuovokumą, mokėjimą rūpintis kitais, o berniukams taip pat reikia žinoti, kad jie gražūs, moka būti švelnūs. Aišku, visiems vaikučiams turi būti žinoma, kad jie puikūs, protingi, verti paties geriausio. Visa tai formuoja adekvatų savęs įvertinimą ir taip priešinamasi „agresijos virusui“.

Praktiniai užsiėmimai

Matote, kad jums ir jūsų vaikui susikaupė pakankamai įtampos. Nelaukite kol tai pavirs agresyviu elgesiu. Atlikite aktyvią įtampos iškrovą.

Muzikinis žaidimas būgnininkais. Viskas paprasta: paimkite kokį nors daiktą, į kurį galima stuksenti (pavyzdžiui, tuščios kukurūzų lazdelių, sausainių, sulčių kartoninės dėžutės; plastmasiniai mineralinio, kokakolos buteliai ir pan.; galima paprasčiausiai stuksenti į stalą, kėdę, pufą, grindis) ir tai, kuo galima stuksenti (šaukštai, samčiai, pagaliukai, rašikliai, pieštukai, flomasteriai, teptukai, šepetukai; galima ir rankomis). Tegu kiekvienas muša ritmą. Muša kaip nori, gali pritarti dainuodami, šūkčioti, riaumoti, šokti. Svarbiausia viską daryti aktyviai, susidomėjus ir kartu. Tai gali daryti visa šeima ryte, dieną arba vakare (tokiu metu, kad neišgąsdintumėte kaimynų).

Žaidimas. Bet kuris žaidimas padeda ir vaikui, ir suaugusiam išsilaisvinti iš vidinių nemalonių, liguistų pojūčių, išgyvenimų. Žaisdamas vaikas išreiškia nesąmoningus impulsus, troškimus, slaptas fantazijas. Pažaiskite su vaiku tais žaisliukais, su kuriais jis pats norės žaisti. Jeigu tai konstruktorius, konstruokite kartu. Jeigu vaikas norės konstruoti vienas, tegu konstruoja vienas, o jūs stebėkite. Jeigu tai kamuoliukai – paridenkite juos, pažaiskite kaip kėgliais, numušdami kokius nors daiktus (atsižvelkite į saugumo priemones). Palenktyniaukite. Pažaiskite slėpynių. Tegu vaikas jums pasiūlo savo žaidimą. Svarbiausia aktyvus dalyvavimas ir klausimai, apie ką vaiko žaidimas, ką jis jaučia žaisdamas, o ką jaučia žaisliukai.

Piešimas. Šis užsiėmimas ugdo jausminę – judamąją koordinaciją ir reikalauja daugelio psichinių funkcijų harmoningo veikimo, todėl yra gydomoji emocinės pusiausvyros priemonė. Reikėtų atkreipti dėmesį į priemones, su kuriomis ruošiatės piešti. Pieštukai, kreidelės ir flomasteriai didina kontrolę. Dažai ir molis, plastelinas padeda laisvesnei išraiškai. Jeigu jūsų vaikas pavargo, jis jausis tvirčiau piešdamas tuo, kas lengviau kontroliuojama (pieštukai, flomasteriai, kreidelės). Dažų tepliojimas rankomis (ne teptuku) ant popieriaus arba lipdymas iš molio ar plastilino yra labai harmoningas ir gydomasis procesas. Kai piešinys užbaigtas (nereikalaukite iš vaiko kūrybinio meistriškumo – tai nėra svarbiausias dalykas, svarbus pats procesas), pakalbėkite su vaiku apie piešinį. „Įsivaizduok, kad tu esi šis paveikslėlis. Kas ant tavęs nupiešta? Tu kada nors tai darei, kas čia nupiešta? Tu kada nors jautei tai, kas čia nupiešta?“. Jeigu jūsų vaikas nieko prieš, pieškite kartu su juo. O jeigu nepiešiate, tai stebėkite, kaip jis tai daro ir klausinėkite, ką jis piešia. Atkreipkite dėmesį, kokias spalvas vaikas naudoja. Sužinokite, ką ir kodėl nuspalvino viena ar kita spalva.

Skaitymas. Skaitykite kartu su savo vaikučiais. Tegu jie jau iš anksto žino, ką nori skaityti. Tai visai nesvarbu. Svarbus jūsų vieningumas skaitymo procese. Kartu su vaikais stebėkitės įvykiais, apie kuriuos perskaitėte, aptarkite, ką perskaitėte.

Dainuokite, šokite, kartu žiūrėkite sportinius žaidimus (neverskite vaiko, jeigu jam neįdomu).

Kartu tvarkykite butą. Siurbkite kilimus, plaukite grindis, šluostykite dulkes. Rūpinimasis savo „lizdeliu“ suteikia rūpestingo šeimininko pojūtį. Galite kartu ką nors taisyti (prisukti, prikalti ir pan.).

Miegas. O tiksliau pokalbis apie tai, ką vaikas susapnavo. Galite kartu nupiešti sapną. Jeigu jūsų mažylis dažnai prabunda naktį, miega neramiai, greičiausiai jis kažkuo susirūpinęs, jį kažkas gąsdina, jis kažkuo bijo. Tokiu atveju padarykite stebuklingą pagalvėlę arba apklotėlį, kuriems kartu suteikite stebuklingų apsauginių savybių. Paprašykite ir jūs, ir jūsų vaikas tegul paprašo šito stebuklingo daikto, kad apsaugotų jį per miegus nuo baimės. Jūsų mažylis gali užsisakyti miegą ir kad susapnuotų tai, ko jis labiausiai nori.

Linkėdama gerų permainų

Viktorija Grigorjeva
pasakų dirbtuvių „Permainų vėjas“ autorė;
VšĮ „Mažieji stebuklai“ psichologė,
dailės mokytoja