Sutikę žmogų, kuris pasirodė jums ne pagal amžių rimtas ir išmintingas, turite žinoti, kad jis toks negimė. Kažkada jis buvo lygiai kaip kiti. Kol kažko nenutiko.
Žmonėms, kurie atrodo ne pagal amžių brandūs ir išmintingi, nors jiems dar tik 20 metų, teko labai greitai suaugti. Gyvenimas įstūmė juos į tokias situacijas, kurios visiškai neatitiko jų amžiaus ir norom nenorom teko priimti jų amžiaus neatitinkančius sprendimus.
Greitai suaugę ir subrendę žmonės tapo tokiais dėl to, kad galėtų sunkiose sąlygose išlaikyti bent dalį savo gyvenimo kontrolės. Kartais toks sprendimas – vienintelis įmanomas.
Kai ankstyvame amžiuje įveikiate dvasines ir fizines kančias, gerokai anksčiau nei kiti bendraamžiai sužinote tas tiesas apie pasaulį, kurias supranta tik žymiai vyresni žmonės. Sužinote, kad negalite kontroliuoti kitų žmonių, užtat galite kontroliuoti save. Sužinote, kad konkretus kiekis pinigų suteikia laisvę nuo kitų žmonių ir daug įvairių gyvenimiškų aplinkybių.
Sužinote, kad žmonės kur kas palankiau žvelgia į tuos, kuriuos gerbia. Dėl to imsite siekti užsitarnauti šią pagarbą.
Dar nė vienas laimingas vaikas pasaulyje nepabudo ryte, svajodamas kaip galima greičiau prisiimti suaugusio žmogaus atsakomybę. Niekas nenori savanoriškai izoliuotis, pasikliauti vien savimi ir savarankiškai apsirūpinti maistu bei pastoge, kai bendraamžiai tuo tarpu smagiai žaidžia lauke.
Tai atsitinka tik tada, kai susiduriate su rimtais ir skausmingais išbandymais, ypač jeigu dėl jų kalti kiti žmonės. Tada jūs suprantate, kad vienintelis būdas ištrūkti iš kitų žmonių kontrolės – tapti savarankišku. Kad jeigu apsupsite save asmenine erdve, kurioje jausitės visišku šeimininku, tai ši erdvė taps puikiu apsauginiu barjeru. Kad jeigu patys savimi rūpinsitės, jums jau nereikės bijoti, kad jumis besirūpinantis žmogus staiga nustos tai daryti.
Nes patį didžiausią skausmą suteikia suvokimas, kad visiškai neįmanoma gyventi su kažkokiais konkrečiais žmonėmis ir tuo pat metu negalite su jais negyventi, kadangi esate nuo jų priklausomas.
Nėra didesnės kankynės už būtinybę įsiteikinėti tėvams, nuo kurių priklausote finansiškai ir tuo pat metu kentėti jų nuotaikos svyravimus ir nestabilumą.
Nėra didesnės kančios už būtinybę likti sugriuvusiuose santykiuose, nes jei pasakysite neapkenčiamam žmogui, kad jo nemylite, atsidursite gatvėje ar dar blogiau.
Nėra didesnės kančios už būtinybę bendrauti su „draugais“, su kuriais baisu nutraukti santykius, nes žinote – blogai baigsis.
Tie paaugliai, kurie labai anksti suauga, padaro tai ne dėl to, kad nori tapti nuobodesniais ir rimtesniais. Jie greitai subręsta todėl, kad taptų savarankiškais žmonėmis ir patys savimi pasirūpintų – tai ir yra tikroji laisvė.
Laisvė, kuri išvaduoja nuo būtinybės priklausyti nuo nepatikimų ar netgi priešiškai nusiteikusių žmonių, išlaisvina mus nuo jų kontrolės. Laisvė, kuri reiškia, jog jeigu ta kontrolė ėmė jus gniuždyti ir nutarėte jos atsikratyti – galite padaryti tai bet kuriuo momentu. Laisvė, kuri reiškia, kad jūsų asmeninę erdvę valdote tik jūs patys ir tik jūs vieni sprendžiate, ką į ją įsileisti, o ko neįsileisti. Kuri reiškia, kad tik jūs pats sprendžiate, kokia linkme pakreipsite gyvenimą.
Dauguma vaikų tiki, kad būti suaugusiu nuobodu ir nepatogu. Dauguma, tačiau ne tie, kuriems niekas nešluostė nosių ir nebučiavo nubrozdintų kelių vaikystėje. Ne tie, kuriems nuo mažų dienų teko visko siekti savarankiškai. Jie žino, kad suaugti – reiškia įžengti į naują pasaulį, naują gyvenimą, gauti galimybę pačiam spręsti už save.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Palikti komentarą