Jau seniai internete sklando vaiko rašinėlis apie tai, kaip atrodo mama. Štai jums dar vienas, tik apie močiutę. Mielas anūkėlis pasakoja apie pačias pagrindines močiučių pareigas ir apie tai, kaip jie praleidžia laiką kartu.
Nepraslydo pro jo skvarbų vaikišką žvilgsnį ir kai kurios mylimos močiutės išorės detalės. Pavyzdžiui, kad ji gali išsiimti savo dantis. Net tokia įprasta mums ,,detalė“ vaikams atrodo kaip supergebėjimas. Vaikas lengvai sudėlioja prioritetus ir pasakoja, kuo močiutė skiriasi nuo senelio. O taip pat, apie ką galima pasikalbėti su močiute, o apie ką su seneliu.
Taigi, rašinėlis!
Močiutė – tai tokia moteris, kuri neturi savo vaikų. Ji myli mažas mergaites ir berniukus, kurie yra kitų žmonių vaikai. Senelis – tai taip pat močiutė, tik vyras. Jis eina pasivaikščioti su berniukais, ir jie kalbasi apie žvejybą ir kitus reikalus.
Močiutėms nereikia nieko dirbti, tik ateiti į svečius. Jos senos, todėl joms negalima bėgioti ir daug šokinėti. Bet jos gali nusivesti mus į įvairias šventes, ir jos turi turėti daug pinigų, kad galėtų mums leisti pasisupti karuselėse.
Jeigu jos su mumis išeina pasivaikščioti, tai dažnai sustoja, kad galėtų apžiūrėti įvairius daiktus, pavyzdžiui, gražius lapus arba vabalus. Jos niekada neragina eiti greičiau. Jos nešioja akinius ir gali išsiimti dantis.
Močiutės neturi būti labai protingos, tik kad galėtų atsakyti į tokius klausimus: kodėl šunys vaikosi kates?, kur yra vabalo galva? Kai jos skaito mums knygeles, jos nieko nepraleidžia ir nesako, kad šitą pasaką mes jau skaitėme.
Kiekvienas turi stengtis, kad turėtų savo močiutę, todėl kad jos vienintelės iš suaugusiųjų, kurios turi laisvo laiko vaikams.
Palikti komentarą