Absoliučiai visi vaikai kartais puolą į isteriją. Tėvai klausia: ar galima jiems kažką padaryti, ar tiesiog laukti, kol vaikas užaugs?
Mama iš Brazilijos dalinasi savo receptu – jis paprastas ir veikia.
Aš ne psichologė ir ne vaikų elgesio ekspertė, aš esu 5-metės mergytės mama. Nežiūrint į tai, manau, kad radau „formulę“, kuria noriu pasidalinti, – kaip galima greitai pakeisti vaiko minčių eigą, kuris tuoj ruošiasi pradėti skandalą dėl kokio nors menkniekio.
Pirmiausia šiek tiek mūsų asmeninės istorijos. Mano dukrelė pradėjo eiti į vaikų darželį ir labai dėl to nervinosi. Ji sakė, kad niekada negalės priprasti prie darželio. O namuose viskas apvirto žemyn galva. Alisa vis dažniau pyko ir kėlė isterijas dėl kiekvieno mažmožio.
Darželyje mums patarė nueiti pas vaikų psichologą. Tikėjomės, kad tai kažkiek padės sutvarkyti situaciją. Psichologė iš tiesų davė mums daug naudingų patarimų, bet vienas iš jų buvo tiesiog fantastiškas ir labai paprastas.
Taigi. Kai atsitinka krizė, kokia tai bebūtų priežastis, reikia padėti vaikui (tai veikia su vaikais, vyresniais nei 5 metai) pagalvoti ir suprasti, kas su juo vyksta. Kai pripažinsime jų jausmus, ir tuo pat metu leisim jiems patiems dalyvauti problemos sprendime, tuo pačiu mes galime sustabdyti isteriją.
Štai situacija: vaikas jau pasiruošęs pradėti skandalą. Priežastis neturi reikšmės – lėlės ranka nutrūko, reikia eiti miegoti, nesiseka namų darbas, tiesiog nenori daryti to, kas jo prašoma.
Absoliučiai visi vaikai kartais puolą į isteriją. Tėvai klausia: ar galima jiems kažką padaryti, ar tiesiog laukti, kol vaikas užaugs?
Mama iš Brazilijos dalinasi savo receptu – jis paprastas ir veikia.
Aš ne psichologė ir ne vaikų elgesio ekspertė, aš esu 5-metės mergytės mama. Nežiūrint į tai, manau, kad radau „formulę“, kuria noriu pasidalinti, – kaip galima greitai pakeisti vaiko minčių eigą, kuris tuoj ruošiasi pradėti skandalą dėl kokio nors menkniekio.
Pirmiausia šiek tiek mūsų asmeninės istorijos. Mano dukrelė pradėjo eiti į vaikų darželį ir labai dėl to nervinosi. Ji sakė, kad niekada negalės priprasti prie darželio. O namuose viskas apvirto žemyn galva. Alisa vis dažniau pyko ir kėlė isterijas dėl kiekvieno mažmožio.
Darželyje mums patarė nueiti pas vaikų psichologą. Tikėjomės, kad tai kažkiek padės sutvarkyti situaciją. Psichologė iš tiesų davė mums daug naudingų patarimų, bet vienas iš jų buvo tiesiog fantastiškas ir labai paprastas.
Taigi. Kai atsitinka krizė, kokia tai bebūtų priežastis, reikia padėti vaikui (tai veikia su vaikais, vyresniais nei 5 metai) pagalvoti ir suprasti, kas su juo vyksta. Kai pripažinsime jų jausmus, ir tuo pat metu leisim jiems patiems dalyvauti problemos sprendime, tuo pačiu mes galime sustabdyti isteriją.
Štai situacija: vaikas jau pasiruošęs pradėti skandalą. Priežastis neturi reikšmės – lėlės ranka nutrūko, reikia eiti miegoti, nesiseka namų darbas, tiesiog nenori daryti to, kas jo prašoma.
Mes žiūrim vaikučiui į akis ir ramiu balsu užduodam klausimą: AR TAI DIDELĖ PROBLEMA, VIDUTINĖ PROBLEMA, AR MAŽYTĖ PROBLEMA?
Kai mano dukrytė pradėdavo galvoti apie tai, kas su ja vyksta, tai paveikdavo ją tiesiog stebuklingu būdu, bent jau čia, namuose. Aš užduodu šį klausimą, ji atsako, ir mes surandam būdą, kaip išspręsti problemą, beje, dukrelė pati siūlo, kur ieškoti sprendimo.
Maža problema būna pati paprasčiausia ir greičiausiai spendžiama
Kai kurias problemas ji laiko „vidutinėmis“. Mes jas išspręsime, bet ne tą pačią sekundę. Tai padeda suprasti, kad yra dalykų, kuriems reikia laiko.
Jeigu problema rimta – o tai, ką jūsų vaikas laiko svarbiu, jokiu būdu negalima ignoruoti, tegu jums tai ir atrodo, kaip kažkokia nesąmonė, bet tokiai problemai teks skirti daugiau laiko.
Kartais vaikui reikia padėti suprasti, kad gyvenime ne visada viskas vyksta taip, kaip mes norėtume.
Štai neseniai buvo įvykis, kur šis metodas puikiai suveikė. Mes rinkomės drabužius mokyklai, o Alisa paprastai pergyvena, ką gi jai apsivilkti, ypač, kai lauke vėsoka. Žodžiu, ji norėjo dėtis savo mylimas kelnes, bet jos buvo skalbyklėje.
Ji jau pradėjo pūsti lūpytes, kai aš paklausiau: „Alisa, tai didelė, vidutinė, ar maža problema?“
Ji pasižiūrėjo į mane ir pasakė: „Maža“
Mes jau žinojome, nedideles problemas galima lengvai išspręsti. Aš paprašiau jos pasiūlyti sprendimo variantą (žinojau, kad jai reikia laiko pagalvot), ir ji pasakė: „Išrinkime kitas kelnes“.
Aš sakau: „Ir tu turi keletą kelnių pasirinkimui“. Ji nusišypsojo ir nuėjo išsirinkti kitų kelnių.
Aš pasveikinau ją, kad ji išmoko pati išspręsti problemą, nes labai svarbu pagirti vaiką, kad jis su tuo susitvarkė, o tai bus galutinis taškas situacijoje.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą