„Mano vaikas buvo paimtas prieš metus. Išgirdusi šeimos iš Kauno istoriją aš taip pat nusprendžiau kreiptis pagalbos. Aš įvykdžiau visus reikalavimus, bet vaikas nėra grąžinamas, motyvuojant, kad nėra aišku, kas atsakingas už vaiko globą“, – sunkiai žodžius rinko Evelina Geležiūnienė. Vaikas iš šeimos paimtas 2017 spalį.
Šeimos problemos prasidėjo sulaukus skambučio iš darželio. „Sulaukiau skambučio iš darželio, kad vaikas prasiskėlė galvą. Prie išvežant vaiką buvo griežtai reikalaujama, kad gydymo įstaigai būtų nesakoma, kad vaikas susižeidė darželyje. Mes, žinoma, pasakėme, bet po dviejų savaičių vaikas buvo paimtas“, – kalbėjo mama.
Moteriai pusę metų buvo draudžiama susitikti su vaiku, o paskui, prasidėjus pasimatymams, mama pastebėjo, kad jos vaikas labai pasikeitęs. Moteriai talkinanti teisininkė stebėjosi, kad smurto atvejį teisėsauga tiria metus, o per gausybę apklausų pats vaikas jau pradėjo painiotis kalbėdamas apie savo mamą ir tėtį.
Vaikus paima, o pagalbos neteikia?
Per kelis pastaruosius mėnesius Lietuvą sukrėtė ne viena istorija, kai dėl įtariamo smurto šeimoje iš tėvų paimti vaikai. Seimo narys Mindaugas Puidokas yra dviejų mažamečių vaikų tėvas ir teigė, kad tuo atveju, jei konfliktas įvyktų tarp vaikų jau būtų galima pranešti apie smurtą šeimoje.
„Turime labai rimtą problemą su vaiko teisių apsauga ir E.Geležiūnienės pavyzdys yra chrestomatinis. Turiu visą krūvą laiškų tėvų iš visos Lietuvos, kuriuose daug skausmo ir ašarų.
Moteris nuo praėjusių metų spalio negali pati auginti savo vaiko. Akivaizdu, kad sistema „serga“ ir reikalingi pokyčiai“, – kalbėjo Seimo narys ir pridūrė, kad itin aktuali ir tyčinio skundimo problema, kai pareigūnai atvyksta, sulaiko vieną iš tėvų, o vaikai keliauja į institucijas.
„Šeimos įbaugintos. Nesilaikoma jokių protingumo kriterijų. Nuvykęs į darželį gali rasti tik lapelį, kad tavo vaikas paimtas. Valstybėje tokių dalykų neturėtų būti“, – kalbėjo M. Puidokas.
Anot jo, dabar tarnybos skuba paimti vaikus iš šeimų, tačiau nuolat garsiai žadamos kompleksinės pagalbos šeimos nesulaukia.
„Mes negalime suteikti šeimai pilno pagalbos paketo, bet leidžiama paimti iš šeimų vaikus“, – kalbėjo politikas ir pridūrė, kad Lietuvoje tėvai nesulaukia pagalbos, kiek Norvegijoje, o įstatymų griežtumu jau imame lygintis į šią šalį.
„Būtina laikytis elementarių protingumo kriterijų“, – kalbėjo M.Puidokas ir teigė, kad siek, jog artimiausiu metu seime būtų inicijuotos galiojančios tvarkos pataisos. Politikas užsiminė, kad laikas pagalvoti apie atsakomybę apie melagingą skundimą, o vaiko teisių apsaugos tarnybos posėdžiai turėtų būti filmuojami, o tėvai turėtų garantuotą teisinę pagalbą.
Advokatė: „Situacija baisi“
E. Geležiūnienei padedanti advokatė Rūta Visočnik teigė, kad vaikų gerove besirūpinančios tarnybos pamiršo savo tiesioginį darbą. Teisininkė akcentavo, kad tarnybos imasi biurokratinio susirašinėjimo ir mažai kas rūpinasi šeima, o ypač vaikų gerove.
„Tarnybos turi kuo greičiau išaiškinti, ar yra vaikui grėsmė, ir jei jos nėra, turi kuo greičiau vaiką grąžinti šeimai, o jau paskui turi būti teikiama pagalba, vyksta bendradarbiavimas“, – kalbėjo ji ir priminė E.Geležiūnienės atvejį, kai trims vaikams saugu būti su mama, o ketvirtam jau ne, o ir pačių priežasčių tarnybos paaiškinti neskuba.
„Mamos atžvilgiu matyt akivaizdus nežmogiškumas, tarnybų bendravimas – tik atsirašinėjimas arba tyla. Tarnybos atsako, kad kol vyksta tyrimas, vaikas nebus grąžintas, o kuo mama ilgiau vaiko nemato,tuo viskas sudėtingėja.“, – kalbėjo R. Visočik.
Indrė Vainalavičiūtė
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą