Kodėl žmonės žiovauja?

Žiovulys – tai gilus įkvėpimas, kurio metu gaunama didesnė deguonies porcija nei kvėpuojant įprastai. Žiovulio mokslas kol kas iki galo taip ir neištyrė, tai pakankamai sudėtingas reiškinys. Tačiau šiuo metu jau aišku, kad žiovulys dažnai būna susijęs su miego trūkumu arba nuovargiu. Tačiau yra situacijų, kai žmogus nepavargęs ir nenori miegoti, tačiau vis tiek žiovauja. Reiškia, žiovulys turi ir kitų priežasčių.

Žmogus gali pradėti žiovauti atsidūręs streso situacijoje. Žiovulio dėka smegenys gauna daugiau deguonies, dėl to šis refleksas leidžia nuimti psichologinę įtampą ir sumažinti smegenų apkrovas. Taip pat žmonės žiovauja, jeigu patalpa pernelyg šilta, nevėdinta, joje nedidelė deguonies koncentracija.

Buvo nustatyta ir tokia priežastis kaip „smegenų perkaitimas“. Žiovulys smegenis atvėsina tarsi savotiškas ventiliatorius, kuris vėsina kompiuterio procesorių. Tai reiškia, kad žiovavimas pagerina mūsų smegenų darbingumą.

Paaiškėjo ir tai, kodėl žiovulys praeina atvėsinus kaktą arba pradėjus tankiau kvėpuoti per nosį. Šiuo atveju poreikis žiovauti pradingsta, kadangi smegenys ir taip pakankamai atvėsta. Prieš miegą ir pabudus žiovaujama vėlgi dėl to, kad smegenims reikalingas vėsinimas ir nedidelis „supurtymas“.

Dažnas žiovavimas gali signalizuoti apie ligas. Pavyzdžiui, apie išsėtinę sklerozę. Žiovulys kartais pranašauja epilepsijos priepuolį ar stiprų galvos skausmą. Įkyrus ir dažnas žiovulys liudija apie problemas su temperatūros smegenyse reguliavimu. Dėl to gydytojams reikėtų atidžiau stebėti tokį pacientą.

Šiek tiek faktų apie žiovulį:

• Žiovauja ne vien žmonės, bet ir praktiškai visi gyvūnai;
• Kūdikis pradeda žiovauti dar negimęs, gyvendamas įsčiose;
• Vidutinė nusižiovavimo trukmė – 6 sekundės;
• Antrasis žiovavimas paprastai seka ne anksčiau kaip po minutės ar pusantros;
• Žiovavimo metu vyrai rečiau prisidengia burną negu moterys;
• Sveikas žmogus žiovauja ne dažnai, tačiau pastoviai. Dėl to tiems, kurie žiovauja pernelyg retai ar per daug dažnai, reikia susirūpinti sveikata;
• Žiovulys užkrečiamas. Galima nusižiovauti ir stebėti, kaip tą patį pradeda daryti aplinkiniai. Kalbama, kad taip yra dėl to, kad smegenyse esama srities, atsakingos už bendrus pergyvenimus. Dėl tos pačios priežasties kyla noras užsikosėti, jei kažkas netoliese kosteli.

Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu/