Nomofobija

Kaip dažnai naudojatės telefonu? Tikriausiai atsakymas bus „kasdien“. O kas atsitiks, jei ilgesniam laikui liksite be telefono? Jausitės nepatogiai, nejaukiai, o gal prasidės panika ir isterija?

Žodis nomofobija kilęs iš angliškos frazės no mobile-phone phobia, kas reiškia baimę likti be mobilaus telefono ar atsidurti toli nuo jo. Terminas pradėtas vartoti visai neseniai, 2010 metais. Sugalvojo jį mokslininkai, vykdę projektą YouGov. Jie išsikėlė tikslą ištirti jausmus, kuriuos įprasti žmonės jaučia naudodamiesi telefonais. Tyrime dalyvavo 2163 žmonės iš Britanijos. Daugiau kaip pusė jų prisipažino, kad didžiausią nerimą jaučia, kai:

• Pametė telefoną;
• Išsikrovė baterija;
• Baigiasi sąskaita;
• Atsiduria už ryšio zonos ribų.

Baimes, susijusias su išvardintais faktoriais, jaučia 58% ištirtų vyrų ir 47% moterų. Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių pareiškė, kad stipriai sunerimsta, kai praranda ryšį su draugais ir artimaisiais. 10% žmonių turi būti pastoviai ryšio zonoje dėl darbo specifikos.

Reikia pažymėti, kad nomofobiją kenčiantis žmogus patiria stresą, kuris tolygus tam stresui, kurį žmonės jaučia apsilankę pas stomatologą.

Tačiau ne visi mano, kad teisinga vartoti terminą „fobija“. Dažniausiai šiuo terminu įvardinamos su nerimu susijusios neurozės. Buvo atliktas dar vienas tyrimas, mokslininkai ištyrė 547 studentus, iš kurių 23% kentė nomofobiją, o dar 63% buvo atsidūrę ant šio sutrikimo ribos. Iš visų šių žmonių 77% tikrino savo telefonus ne mažiau kaip po 35 kartus per dieną.

Yra specialistų, kurie mano, jog baimė atitrūkti nuo telefono yra pati stipriausia XXI amžiaus priklausomybė, einanti iškart po priklausomybės nuo narkotikų. Mokiniai ir studentai naudoja telefonus ne mažiau kaip 9 valandas per parą ir tai sukelia priklausomybę.

Tai savotiškas paradoksas, kai iš vienos pusės technologijos suteikia laisvę, o iš kitos – paverčia žmones vergais, kurie nebegali be tų technologijų išgyventi.

Kad suprastume, kiek žmogus linkęs į nomofobiją, reikia atkreipti dėmesį į šiuos faktorius:

• Negatyvios mintys apie save;
• Žema savivertė;
• Pernelyg aukšti ekstraversijos arba introvesijos rodikliai;
• Impulsyvumas;
• Skubumas, poreikis skubėti;
• Aštrių įspūdžių paieškos.

Nomofobijos simptomus gali išprovokuoti jau esami psichiniai sutrikimai. Didžiausia tikimybę tapti nomofobijos auka turi žmonės, kenčiantys panikos sindromą ir sociofobiją. Nomofobijos simptomai:

• Nerimas;
• Pasikeitęs kvėpavimas;
• Virpulys;
• Prakaitavimas;
• Jaudulys;
• Dezorientacija;
• Tachikardija.

Ką jaučia žmogus:

• Depresiją;
• Paniką;
• Baimę;
• Priklausomybę;
• Vienatvę.

Kadangi tai palyginti nauja liga, empiriškai patikrintų gydymo metodų yra itin mažai. Tačiau perspektyviais gydimo būdais galima laikyti psichoterapiją, derinamą su vaistine terapija (vaistų nuo šios ligos nėra, vietoje to išrašomi vaistai, padedantys nuo sociofobijos).

Paprasčiau kalbant, problemą išspręsti galima, jei padarysime prielaidą, jog ją sukėlė nelogiškos žmogaus mintys ir analogiškos pažiūros.

Taip pat galima pamėginti gydymą „susitaikant“ su realybe. Pacientas paprašomas susikoncentruoti į tuos dalykus, kurie nesusiję su telefonais.

Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu