Šiuo metu Lietuvoje oficialiai įregistruota daugiau nei 100 dantų pastų. Kaip nepasimesti tarp jų gausos? Juk norisi pabandyti vis naują. Ant dantų pastų pakuočių didelėmis raidėmis parašyta, kad dantų pasta apsaugos jūsų dantis 24 valandas: dantys bus sveiki, išbalinti, dantenos nekraujuos, o burnos kvapas liks gaivus visą dieną. Šv.Kristoforo odontologijos klinikos gydytoja odontologė Olga Siniakova papasakojo, kaip išsirinkti tinkamą dantų pastą.
Ką daro dantų pasta?
Specialistai pataria, prieš dedant dantų pastą į pirkinių krepšelį, atidžiai paskaityti, kas gi parašyta smulkutėmis raidelėmis ant dantų pastos dėžutės. Šiuolaikinių dantų pastų viena pagrindinių sudedamųjų dalių yra abrazyvas, sudarantis 20-40 procentų dantų pastos užpildo. Tai vienas pagrindinių pastos komponentų, skirtų mechaniškai pašalinti lipnų apnašą kartu su mikroorganizmais nuo dantų paviršiaus.
„Ant dantų paviršiaus susidaro baltyminė plėvelė, prie kurios tvirtinasi mikrobai, maisto dalelės, mikroorganizmų apykaitos produktai, nusėda maisto pigmentai. Ilgiau nepašalinus minkšto lipnaus apnašo, jame kaupiasi mineralai ir minkštasis apnašas palaipsniui virsta akmeniu, kurio dantų pasta nebeįveiks. Kasdien valydami dantis, mes tą plėvelę pašaliname, ji vėl susidaro ir mes ją vėl mechaniškai nutriname. Dažnai vadovaujamasi pojūčiais – išsivalius viena dantų pasta nelabai stropiai, perbraukiame liežuviu dantis – jei jie slidūs net girgžda, manoma, dantų pasta yra gera. Bet nereikėtų apsigauti. Gal tos „gerosios“ dantų pastos RDA>100?“ – pasakojo gydytoja odontologė O.Siniakova.
Kas tas RDA?
7-jame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo sukurtas metodas, padedantis nustatyti dantų pastos abrazyvumą. Šio metodo esmė: išrauto danties pasirinktas plotas pažymimas radioaktyvia medžiaga. Tuomet tą plotą specialioje mašinoje valo dantų pasta ir po tam tikro laiko matuoja pašalinto žymėto dentino kiekį. Standartine medžiaga laikomas kalcio pirofosfatas (Ca2P2O7). Jam nustatytas RDA indeksas 100, o kitos medžiagos lyginamos su juo. Taip nustatomas RDA indeksas
(Radioactive Dentin Abrasion arba Relative Dentin Abrasivity.) JAV ir daugelyje Europos šalių visoms sertifikuotoms dantų pastoms privalomas šio indekso nustatymas. Minkšto, vandeniu sudrėkinto dantų šepetėlio RDA – 4. Maksimali leistina riba – 250.
Dėl dantų pastų RDA verda daug ginčų. Daugelyje Amerikos mokslininkų straipsnių nurodoma, kad nereikia sureikšminti dantų pastos abrazyvumo, nes svarbu ir dantų šepetėlio kietumas, valymo jėga, laikas, technika, prieš tai suvalgyto maisto rūgštingumas. Europos šalių mokslininkai mano kiek kitaip. Pagal jų rekomendacijas kasdien naudojamų dantų pastų RDA neturi viršyti 80-100, o vaikų dantų pastų RDA negali būti didesnis nei 50. „Į mane dažnai kreipiasi pacientai, skųsdamiesi jautriais dantimis. Paklausus, kokia dantų pasta valo dantis, atsako – balinanamąja. Daugelio balinamųjų dantų pastų RDA 150-250. Ir nors emalis – kiečiausias mūsų organizmo audinys, palaipsniui mes jo netenkame. Todėl itin abrazyviomis dantų pastomis patarčiau valytis dantis 1-2 kartus per savaitę. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės su dantų kaklelių erozijomis, apsinuoginusiu dentinu, jautriomis dantenomis. Reikia atkreipti dėmesį į paauglių dantų pastos abrazyvumą, nes po danties išdygimo 4 metus dantis dar būna nepilnai mineralizuotas, taigi ir labiau pažeidžiamas. Be to, abrazyviomis pastomis negalima valyti dantų, jei atliktas priekinių dantų estetinis plombavimas. Plombos poliruojamos spec. pastomis, kurių RDA 7-25.Valydami dantis labai abrazyviomis pastomis, mes tiesiog sugadiname gydytojo darbą“, – sakė gydytoja odontologė.
Valant švelnesnėmis dantų pastomis, kad būtų pasiektas malonus dantų girgždėjimas, teks padirbėti 2-3 min. Į tai nereikėtų numoti ranka, nes daugelio dantų pastų veikliosios medžiagos tik po 2 min. teikia naudą mūsų dantims.
„Aš pati pabandžiau rasti RDA indeksą ant prekybos centruose parduodamų populiariųjų dantų pastų pakuočių, ir neradau. Tokios informacijos teko ieškoti internete. Bet ir tai pasirodė nelengva užduotis. Tad jei skubate ir nenorite stovėti prie dantų pastų lentynų, naršydami telefone ir ieškodami RDA, siūlau susipažinti su pagrindinėmis abrazyvinėmis dantų pastų medžiagomis. Šios tikrai nurodomos visada, nors ir be procentų“, – pasakojo gydytoja odontologė O.Siniakova.
Dantų pastų abrazyvai
Silicio dioksidas (silica)
Industrijoje smėlis ir žvyras vadinami „silica“, silikatiniu ar kvarciniu smėliu, kvarcu. Kaip maisto priedas žymimas E551. Cheminė formulė SiO2. Tai antras labiausiai paplitęs mineralas Žemės plutoje. Jo abrazyvumas aukštas.
Hidratuotas silicio sioksidas (Hydrated silica)
Tai SiO2 savo sudėtyje turintis vandens. Cheminė formulė SiO2×nH2O. Tai daug švelnesnis ir saugesnis abrazyvas.
Aerosil
Tai taip pat SiO2, bet gaunamas 1500 laipsnių temperatūroje. Dėl ypatingos technologijos susidaro labai smulkios dalelės, kurios yra ypač švelnus abrazyvas.
Žėrutis (mica)
Kilęs iš lotyniško žodžio „micare“ – blizgėti. Kiti žėručio pavadinimai: soapstone, sericite, pigment white 20,CI 77019. Žėrutis – silikatų klasės mineralas, naudojamas kosmetikoje kaip dažiklis. Kaip pigmentas naudojamas kelis šimtmečius ir nenustatytas joks šalutinis poveikis. Kadangi žėrutis išgaunamas kaip iškasena, gali būti užterštas sunkiaisiais metalais. JAV ir ES kontroliuojančios organizacijos rūpinasi, kad žaliavos grynumas būtų ne mažiau 98 procentų. Tai švelnus abrazyvas poliruojantis dantis. Būtent jis suteikia dantų pastai blizgesio.
Kalcio karbonatas (kalcitas)
Gamtoje randamas kreidos, kalkakmenio (klinčių) ar marmuro pavidalu. Cheminė formulė Ca (CO)3. Pagrindinis kalcito šaltinis yra jūriniai organizmai. Šių organizmų palaidoti skeletai ar kriauklės sudaro didelius klinties ar kreidos masyvus. Kalcio karbonatas naudojamas popieriaus, dažų, plastiko gamybai. Jo rasime batų valiklyje ir vonios valiklyje. Jis naudojamas kaip kalcio šaltinis maisto produktuose, kaip inertiškas užpildas tablečių gamyboje. Organizmui netoksiškas.
Kalcio karbonato precipitatas – išgrynintas, susmulkintas sintetinis Ca (CO)3. Gaunamas hidratuojant negesintas kalkes, gaunant suspensiją arba „kalkių pieną“.Tokioje suspensijoje dalelės panašaus dydžio. Keičiant technologinius procesus galima gauti skirtingos kristalų morfologijos, dydžio ir savybių daleles. Taigi nors cheminė formulė ir ta pati, žodelis precipitatas nurodo, kad abrazyvas daug aukštesnės kokybės
Aliuminio junginiai
Aliuminio oksidas Al2O3, Aliuminio hidroksidas Al(OH)3 gaunami iš aliuminio rūdos boksito.
Aliuminio hidroksidas Al(OH)3 – balti, netirpūs milteliai – dažnai naudojami įvairiose srityse, o medicinoje labiausiai žinomi kaip antacidiniai (rūgštingumą mažinantys) vaistai. Anglijos ir Norvegijos mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp Alcheimerio ligos ir aliuminio kiekio geriamajame vandenyje. Aliuminis gerai rezorbuojasi per odą ir gleivinę ir linkęs kauptis smegenyse, sukeldamas nervinių ląstelių degeneraciją. Belgų mokslininkai rekomenduoja nenaudoti dantų pastų, kurių sudėtyje naudojami aliuminio junginiai kaip abrazyvai ir net vengti aliumininių dantų pastų tūtelių.
Aliumosilikatai (559, Е556, Е555, Е554)
Tai netirpūs milteliai kaip maisto priedai uždrausti daugelyje Europos šalių. Atlieka ne tik stabilizatoriaus bet ir tirštiklio vaidmenį
Soda
Ant dantų pastų pakuočių galime rasti užrašus: Sodium Bicarbonate, Natrio hidrokarbonatas, NaHCO3 natrio bikarbonatas, geriamoji soda, kepimo soda, maistinė soda. Tai švelnus abrazyvas, jo RDA – 7, pasižymi antiseptinėmis savybėmis bei neutralizuoja rūgštis.
Titano oksidas
Titanas – tvirtas, baltas metalas, kuris randamas mineraluose. 90 proc titano produktų naudojami titano oksido pavidalu. TiO – stabilus intensyviai baltas pigmentas, naudojamas balto popieriaus, dažų, plastiko gamybai. Dantų pastai suteikia baltą spalvą. Tai švelnus abrazyvas. Dantų pastos su titano oksidu brangesnės. Dažnai įeina į pastų, skirtų jautriems dantims, sudėtį.
Fosfatai
Jų yra daug ir įvairių. Pavyzdžiui kalcio fosfatas Ca3(PO4)2, Е341. Jie naudojami maisto pramonėje ir žemės ūkyje. Dantų pastoje veikia ne tik kaip abrazyvai, bet ir kaip biologiškai aktyvi medžiaga bei dantų akmenų susidarymą stabdanti medžiaga. Kalcio hidroksilapatitas (Calcium monohydrogen phosphate CaHPO4 ) – tai balti arba šviesiai geltoni kristalai – pagrindinis dantų emalio komponentas ir viena iš pagrindinių kaulo sudedamųjų medžiagų. Fluorapatitas (Ca5(PO4)3F) yra šiek tiek kietesnis už hidroksilapatitą, taip pat įeina į dantų emalio sudėtį.
Fosfatai veikia ne tik kaip abrazyvai. Jų molekulės pakeičia chromogenus, susikaupusius baltyminėje plėvelėje ir neleidžia nusėsti naujiems. Taigi ne tik šalina apnašas, bet ir stabdo jų susidarymą. Dantims jie naudingi, bet fosfatai dažnai naudojami kaip maisto priedai ir sutinkami tokiuose kasdien vartojamuose produktuose, kaip sūris, kava ar dešra. Fosfatus, dėl kurių poveikio sveikatai kyla nemažai diskusijų, galima atpažinti iš pilnų pavadinimų ar žymėjimo: E338 (fosforo rūgštis), E339 (natrio fosfatai), E340 (kalio fosfatai), E341 (kalcio fosfatai), E343 (magnio fosfatai), E450 (difosfatai), E451 (trifosfatai), E452 (polifosfatai). Daugelyje šalių kaip maisto priedas jie uždrausti. Dantų pastų mes nevalgome, tad kiek jo rezorbuojasi per gleivinę, kol kas neištirta.
Bentonitas
Al2O3 – 4SiO2 – H20 – tai molio rūšis, pasižyminti itin aukštu absorbcijos koeficientu – gali absorbuoti nuodingas medžiagas ir išskirti kai kuriuos mineralus. Kaip maisto priedas žymimas E558. Kaip abrazyvas itin švelnus, šiandien nėra jokių toksiškumo įrodymų.
„Čia išvardijau tik dažniausiai sutinkamus abrazyvus. Reikia paminėti, kad pigiose dantų pastose dažniausiai sutinkami abrazyvai – kreida bei kvarcas. Jų RDA aukštas. Kiti – švelnesni, bet jų ir kaina didesnė, tad ir dantų pasta bus brangesnė. Pastos abrazyvumas priklauso ne tik nuo abrazyvo rūšies, bet ir nuo abrazyvinių dalelių kiekio, jų dydžio bei formos. Daugelio dantų pastų procentinės sudėties rasti nepavyko. Beje, yra dantų pastų, kuriose baltyminę plėvelę šalina ne abrazyvai, bet specialūs fermentai, kurie šią plėvelę tirpdo. Dažniausiai sutinkami tokie fermentai būtų papainas, gaunamas iš papajos ir bromelainas, gaunamas iš ananasų“, – pasakojo gydytoja odontologė Olga Siniakova.
Agnė VAITASIŪTĖ-KEIZIKIENĖ,
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą