„Turime problemų dėl savo sūnaus mokymosi. Jam 11 metų. Anksčiau taip nebūdavo, bet dabar mokytojai pradėjo vis dažniau skųstis, kad jis neatsakingas: pamiršta padaryti, ką reikia, nepabaigia pradėto darbo, viską per pamokas daro atmestinai. Pastebėjome, kad namuose irgi vengia darbų, numeta ką nors vos įpusėjęs. Pastebėjome, kad trūksta valios. Jeigu tik susiduria su sunkumais, dažniausiai atsisako tos veiklos. Per šiuos mokslo metus jau pakeitė tris sporto būrelius. Iš pradžių užsidega, nori, paskui greitai atsibosta ir numeta…“
Vidinis konfliktas
Knygos „Valios instinktas“ („The Willpower Instinct“) autorė psichologė, filosofijos daktarė, Stenfordo universiteto profesorė Keli Makgonigal (Kelly McGonigal), rašo: „Valios pasireiškimas – tai žmogaus reakcija į vidinį konfliktą.“
Kiekvienas suaugusiųjų prašymas ar reikalavimas ką nors atlikti, ypač kai reikia mesti malonią veiklą ir imtis nemalonios – paruošti pamokas, susitvarkyti kambarį, eiti miegoti etc., – iš vaiko pareikalauja valios pastangų.
Kai tėvai ar mokytojai ko nors reikalauja, vaiko viduje kyla konfliktas. Jame susikauna tai, ko jis tuo metu nori, ir tai, ką jis turi padaryti. Norui įvykdyti valios nereikia, o štai atsisakyti noro ir imtis pareigų – čia be valios neapsieisi.
Valia atsiranda tik vienu būdu: ją reguliariai treniruojant.
Valia visada susijusi su kasdiene veikla, kasdienių sunkumų įveikimu. Priekaištai ir moralizavimas nepadeda.
Kokia veikla ugdo vaiko valią?
* Mokymasis.
* Knygų skaitymas.
* Sportas.
* Kita veikla, kuriai reikia kantrybės.
* Taisyklės.
* Situacijos, kuriose pirmenybę reikia atiduoti susitarimui, pareigai, o ne tos minutės norams.
Nenuolaidžiaukite
Kiekvienas žmogus, gyvendamas visuomenėje, įsipareigoja laikytis tam tikrų susitarimų (normų, taisyklių). Nori to ar nenori, viena iš pagrindinių taisyklių, taikomų vaikui, yra vykdyti vyresniųjų (tėvų, mokytojų, trenerių) reikalavimus.
Vykdant nurodymus, irgi reikia valios pastangų.
Jeigu suaugusieji nuolat nuolaidžiauja vaikui, daro už jį tai, ką jis turėtų padaryti pats, – vadinasi, jie netreniruoja vaiko valios.
Nustatykite pastovius reikalavimus ir taisykles. Tarp jų turėtų būti: padaryti pačiam, ką gali padaryti pats; pabaigti darbą iki galo; padaryti darbą gerai (ne bet kaip); pirma – pareigos, tik po to – pramogos.
Principai
Kuo turi vadovautis tėvai ugdydami vaiko valią?
* Kryptingumu.
* Protingu fizinės ir teorinės veiklos paskirstymu.
* Aiškiomis taisyklėmis.
* Skatinimu.
* Nuobaudomis.
Pradėkite nuo mažų dalykų
Naudingą įžvalgą, nuo ko pradėti „gydyti“ šlubuojančią valią, pateikia Stivenas Gaizas (Stephen Guise) savo knygoje „Mini įpročiai. Maži įpročiai – dideli rezultatai“ („Mini Habits: Smaller Habits, Bigger Results“).
Autorius rašo, jog ugdant valią neverta kelti globalių tikslų. Žmogaus smegenys fiksuoja elgesį, o ne ketinimą. Ugdyti valią galima pradėti ir nuo minimalių įpročių formavimo ir įtvirtinimo. Pavyzdžiui, vienas iš tokių įpročių gali būti kiekvieną rytą padaryti po vieną atsispaudimą.
Paklausite – kokia nauda iš vieno atsispaudimo? S. Gaizas aiškina taip: „90 proc. atvejų, kai susiruošiu padaryti minimumą, padarau daugiau.“
Svarbiausia – kad kasdienis įprotis „padaryti 1 atsispaudimą“ nesikeistų, kad jis nebūtų atšauktas. Šis principas, anot autoriaus, taikytinas visose gyvenimo srityse.
Pagrindiniai S. Gaizo strategijos principai: tikėkis minimumo – tada padarysi daugiau; padarei minimumą – nemanyk, kad tai labai mažai, džiaukis tuo… ir nesustok.
Klausimus prašome siųsti adresu klauskite@ve.lt. Dėl individualios konsultacijos teiraukitės tel. 8 685 78601 (psichoterapeutė Vilma Mažeikienė).
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą