Tiktai mama, kuri visada buvo šalia, bet kurioje situacijoje tave palaikė ir guodė, tik ji viena gali pasakyti tau apie tai, apie ką tu net nenutuokei… Ši mamos išpažintis iki širdies gelmių jaudina esmės gilumu.
Tu neprisiminsi, kaip aš stovėjau vonios kambaryje naktį kartu su tavimi, su išgąsčiu ir jauduliu žiūrėdama į mėnulį, žinodama, kad greitai aš padovanosiu tave gyvenimui ir tyliai šnabždėjau: ,,Mes galėsime tai padaryti“.
Tu neprisiminsi, kaip žiūrėjai į mane iškart po gimimo arba kaip aš pasiguldžiau tave prie savo širdies ir meiliai ištariau: ,,Labas, mažyli„.
Tu neprisiminsi, kaip išgydei mano sužeistą sielą, kaip išgydei mano širdį. Aš buvau tokia silpna be tavęs, bet tu sugebėjai ir padėjai man atstatyti savo jėgas.
Tu neprisiminsi, kaip aš didžiavausi, matydama tave kiekvieną kartą kur tu beeitum ar kur tu bebūtum. Tu visada man buvai pačiu puikiausiu berniuku.
Tu neprisiminsi, kaip juokinai mane savo nekaltomis kvailystėmis. Aš juk vistiek mačiau: kokia gera tavo širdis!
Tu neprisiminsi, kaip aš nubraukdavau tavo plaukus nuo veido ir tu nustebęs žiūrėdavai į mane. Tokiomis akimirkomis mūsų sielos susiliesdavo ir kalbėdavo apie tai, ko niekada nepasakysi žodžiais.
Tu nepriiminsi, kaip aš jaudinausi atsigulusi vėlyvą vakarą, jausdama baimę ir abejones: Ar viską aš darau gerai? Ar nieko nepraleidau? Ar tapau aš ta mama, kurios tau reikėjo?
Tu neprisiminsi, kaip virpėjo mano širdis kai eilinį kartą suprasdavau, jog tu ir vėl paaugai, suvyriškėjai. Aš mačiau, kaip greitai skuba smėlio laikrodžio laikas, o tu augi vis greičiau ir greičiau.
Tu neprisiminsi, kaip aš laikiau tavo mažas kojytes savo delnuose ir įsivaizdavau, kad kai jos užaugs ir taps didesnės nei mano, gimtuosius namus tu paliksi.
Tu neprisiminsi, bet aš niekaip negaliu pamiršti…Aš saugau šiuos prisiminimus savo širdyje mums abiems.
Dabar tu žinai, kaip tave saugo ir globoja tavo mama. Jai bus labai malonu ir gera, jei tu apie tai jos paklausi. Padaryk tai dabar!
Palikti komentarą