Mamos ir tėčiai bent vieną kartą, tačiau greičiausiai susidūrė su savo mažojo nepaklusnumu. Juk vaikai – tai maži išdykėliai, kurie kol kas dar nesupranta, kodėl negalima kažko daryti, o ką, atvirkščiai – reikia. Suaugusieji naudoja visus kovos su nepaklusnumu metodus, tačiau, deja, jie ne visada būna efektyvūs, kadangi mažyliai paprasčiausiai nesugeba suprasti, kodėl mama ar tėtis visa tai jam sako, juk viskas ir taip gerai. Kad vaikas suprastų elgesio ypatumus, reikia laikytis kelių taisyklių, jos ir padės įvesti tvarką namuose.
Atminkite, kad vaikas visada viską daro pagal pavyzdį. O svarbiausias pavyzdys jam – tėvai. Viską, ką jie daro, vaikas laiko teisingu. Mažasis visiškai nesupranta, kodėl mamai ir tėčiui galima sėdėti iki vėlumos, o jam – ne. Jis niekaip nesuvokia, kodėl tėčiui galima valgyti lauke neplautą obuolį, o jam – negalima. Tėvams būtina atidžiai sekti savo pačių veiksmus. Jeigu jie kažką draudžia vaikui, teks pritaikyti šį draudimą ir sau. Tai, ką vaikas mato, turi nepalyginamai didesnę reikšmę už tai, kas jam sakoma.
Reikia nepamiršti ir paties vaiko norų. Jis nevalgo košės, net jeigu yra verčiamas, ne dėl to, kad nutarė neklausyti tėvų, o dėl to, kad išties tos košės nenori. Vadinasi, reikia paklausti, kodėl jis nenori. Galbūt košė nesaldi ar tiesiog įkyrėjo ir jis su malonumų vietoje grikių suvalgytų ryžių košės. O tėvai nepasiteirauja ir prievarta kemša tuos nelemtus grikius. Su vaiku būtina kalbėtis, išsiaiškinti jo norus. O jeigu jis nenori daryti kažko išties naudingo ir svarbaus, reikia suprantamai paaiškinti, kam to reikia.
Niekada neužverskite vaiko informacijos srautu. Jis kol kas negali įsiminti visų niuansų. Nereikia tame pačiame sakinyje sutalpinti informacijos apie dantų valymą, valgį ir apsirengimą. Naujos užduotys duodamos tada, kai jau atliktos ankstesnės. Ryte siunčiame praustis, paskui kviečiame valgyti, o po pusryčių kalbame apie tai, kaip rengtis į mokyklą. Vaikas palaipsniui įpranta prie konkrečių dėsningumų ir vėliau pats viską darys be raginimų.
Jūsų mažasis labai jautrus tėvų nuotaikoms. Jeigu mama nervinasi, mažylis irgi nerimaus, tik pasireikš tai kaip nekontroliuojamas elgesys ar nepaklusnumas. Reikia vengti streso būsenų, neniršti ir nepsichuoti, jeigu vaikas negali užsirišti batų raištelių. Ramiai jam padėkite – ir nervus išsaugosite, ir nuotaikos nesugadinsite.
Vaikas, kuris elgiasi pernelyg ramiai – irgi nieko gero. Mažylis, kurį absoliučiai kontroliuoja tėvai, kuris vykdo visus jų reikalavimus ir pamokymus, gali prarasti save ir jau niekada netaps savarankiškas. Jis negins savo interesų, neturės savo nuomonės. Vaiką reikia mokyti priimti sprendimus, ginti savo interesus ir norus, paaiškinant jam, kur ir kada reikia naudoti vieną ar kitą įgūdį.
Vaikas – labai sudėtingas ir painus mechanizmas su audringa fantazija ir didžiule energija. Visa tai reikia nukreipti teisinga linkme, kas ateityje jam padės tapti pilnaverte asmenybe.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Palikti komentarą