Auginti jaunąjį skaitmeninės kartos atstovą – nemenkas iššūkis jau vien todėl, kad daugelis iš jų nuo mažens įpratę prie išmaniųjų įrenginių ir skaitmeninėje erdvėje nardo drąsiau už suaugusius. Visgi technologiniai įgūdžiai savaime neapsaugo nuo internete pasitaikančių grėsmių, ir šeimoje labai svarbu pasikalbėti apie e. saugumą. Tad ką ir kodėl reikėtų aptarti su savo atžalomis ir nuo ko pradėti?
„Internete niekas nežino, kad esi šuo“. Šios žymios jau trečią dešimtmetį skaičiuojančios „New Yorker“ karikatūros frazės aktualumas nemažėja. Pirmiausia, į ką reikėtų atkreipti vaikų dėmesį kalbant apie e. saugumą, yra tai, kad už susikurtos virtualios tapatybės gali slėptis bet kas. Socialiniuose tinkluose bendraamžis iš to paties miesto iš tikrųjų gali būti, pavyzdžiui, suaugęs žmogus, ieškantis pažinčių su vaikais internete. Todėl vaikams labai svarbu pabrėžti, kad bendraujant internete reikia išlikti atsargiam ir aklai nepasitikėti nepažįstamaisiais.
Ar draugas gali žinoti mano slaptažodį? Su savo mažamete atžala būtinai pakalbėkite apie slaptažodžius ir kodėl jų negalima išduoti kitiems žmonėms, net jeigu to prašo labai geras draugas. Aptarkite, kad labai svarbu susikurti ilgą slaptažodį ir jį laikas nuo laiko pasikeisti. Vaikams reikėtų ne tik pabrėžti, kodėl negalima atskleisti slaptažodžių, bet ir kas blogiausio galėtų nutikti, jei piktavaliai sužinotų kompiuterio ar išmaniojo telefono, el. pašto ar kitus svarbius slaptažodžius.
Kodėl naudojami apribojimai? Vienas iš būdų apsaugoti savo kompiuterį nuo smalsių mažųjų „programišių“ namuose – apriboti kompiuterio ar planšetės administratoriaus teises ir neleisti bet kam instaliuoti programų. Tik nenuvertinkite vaikų – dažnai paaiškėja, kad kompiuterių srityje jie išprusę gerokai labiau už suaugusius. Su kiek paaugusiomis atžaloms reikėtų aptarti, kaip ir kodėl apsaugoti šeimos narių kompiuteriai, kokias „privilegijas“ turi kompiuterinės sistemos administratorius ir panašiai.
Nemokamų saldainių internete nebūna. Šią pamoką svarbu išmokti ne tik vaikams, bet ir didelei daliai suaugusiųjų, kurie vis dar nustemba, kad paspaudus abejotiną nuorodą ar parsisiuntus nelegalų turinį kompiuteris apkrečiamas virusu. Smalsūs vaikai ir paaugliai internete užkimba ant tų pačių kabliukų – patiki galimybe kažką laimėti ar sužinoti pirmieji. Be to, sukčiai pasitelkia ir specialiai vaikams užkabinti skirtą jauką – pavyzdžiui, bando patekti į uždaras grupes socialiniuose tinkluose arba žaidimų ir animacinių filmukų svetaines.
Vaikams svarbi bendraamžių nuomonė. Mėgdžiodamas kitus pasiduoti blogai įtakai gali net ir supratingiausias vaikas. Todėl svarbu su vaiku pakalbėti, kad tai, kas leidžiama jo draugams, nebūtinai yra gerai ir gali būti leidžiama jam. Pavyzdžiui, dažna diskusijų su vaikais tema – kiek laiko per dieną galima naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju įrenginiu. Jei nustatote apribojimus, nepamirškite paaiškinti ir tų apribojimų prasmės. Be to, atraskite laiko e. saugumo temą aptarti drauge su visais šeimos nariais. Vaikų įtraukimas atsiperka – vaikai netrukus jus pačius pamokys naujausių saugumo dalykų, kuriuos sužinojo virtualioje erdvėje arba iš savo bendraamžių.
Nuotrauka: Mikrokompiuteris © Savivaldybė
Tomas Beinaravičius, „Swedbank” saugumo incidentų tyrimų tarnybos vadovas | Alfa.lt
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą