„Skurdo veidas – mama su vaikais. Mano buvęs vyras irgi nemoka vaikams išlaikymo. Dirba Vilniuje statybose nelegaliai“, – sako Rasuolė, po skyrybų viena auginanti vaikus. Tokių mamų ir tėčių Lietuvoje – dešimtys tūkstančių.
Nepagrįstai žema socialinė parama ir prastai išieškomos skolos iš skyrium gyvenančių tėvų, vengiančių mokėti vaikams išlaikymą, lėmė, kad nepilnos šeimos tapo didžiausia socialine grupe, gyvenančia skurdo rizikoje. Pagal šiuo metu galiojantį Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, tokiems vaikams mokama daugiau kaip dešimtmetį nekeista 57 eurų išmoka per mėnesį. Jei alimentų nemokantis tėtis ar mama emigravęs į užsienį ir piktybiškai nemoka vaiko išlaikymui priteistų pinigų, dalis vaikų net ir šios sumos negauna.
„57 eurus per mėnesį mokama išmoka tėvų išlaikymo negaunantiems vaikams neatitinka jokių minimalių pragyvenimo standartų, todėl teikiame siūlymą ją dvigubinti ir susieti išmokas su minimalia alga (MMA), kad kiekvieną kartą padidinus minimalų atlyginimą, augtų ir išmokos tėvų neišlaikomiems vaikams“, – sakė Seimo narys Mykolas Majauskas, drauge su bendrapartiete, konservatore Ingrida Šimonyte įregistravęs Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisą, kuriai pirmajame balsavime pritarė parlamentarai. Šiuo metu pataisos svarstomos komitetuose.
Neringa: nemokantys alimentų turėtų atidirbti
Kaip „Bendrakeleiviams“ sakė viena vaikus auginanti Neringa iš Širvintų, pataisa tikrai pagelbėtų vieniems vaikus auginantiems tėvams: „Manau, kad nemokantys alimentų turėtų atidirbti valstybei už jų vaikų išlaikymą. Beje, negaunant alimentų man pačiai teko 3 mėnesius gauti pašalpą. Už ją atidirbau, nors turiu negalią. Tai kodėl sveiki vyrai negali atidirbti?“ – nesuprantama mamai.
Internautų diskusijoje apie vaikų išlaikymą po skyrybų dalyvavusi Dovilė siūlė „prigriebti“ ir už Lietuvos ribų gyvenančius vaikų skolininkus – rasti būdą įpareigoti juos nevengti pareigos išlaikyti atžalas užuot palikus tai valstybės geranoriškumui. „Kokia čia Europos Sąjunga, jie išvykus dirbti į aukštesnio pragyvenimo lygio šalį, tėvas išvengia atsakomybių“, – nesuvokiama Dovilei.
Povilo nuomone, geriau užtikrinti prieinamą paramą, nei žinoti, kad Lietuvos vaikai auga skurde. „Kartais reikia tiek nedaug pastangų, jog situacija šeimoje pasikeistų. Toli gražu niekas nesvajoja gyventi iš pašalpų, tačiau jei taip nutinka, jog tenka – tai privalo būti adekvatūs pinigai“, – įsitikinęs vilnietis.
Jei negali išlaikyti – negimdyk?
Yra manančiųjų ir kitaip. Dažniausiai minimi išmokų didinimo priešininkų argumentai – kieno vaikai, to ir rūpestis, jei negali išlaikyti, nereikia gimdyti, pašalpų didinimas tik augina iš jų gyvenančių asmenų skaičių, visus vaikus reikia remti vienodai, neišskiriant kurios nors socialinės grupės. Tačiau į diskusiją įsitraukusi Kristina siūlo neskubėti su išvadomis, pažiūrėti, kas gali nutikti, jei vaikas liks tik vieno iš tėvų rūpesčiu: „Geriau jau valstybės parama, kad mamai nereikėtų keturgubai dirbti, norint išmaitinti save ir vaikus. Vargdama mama neduos vaikams to artumo, tos šilumos. Galų gale – laiko. Todėl valgydami maistą, kurio sunkiai uždirbs juos išlaikanti mama, vaikai eis į gatvę ir mokysis iš jos. Skurde gyvenantys vaikai neturės galimybių mokytis, lavintis, kokybiškai valgyti. Ir kas jiems liks? Laukti pašalpų, nes nei profesijos, nei sveikatos neturės“, – juodąjį scenarijų piešė Kristina.
Ėjo kryžiaus kelius
Kaip liudijo viena vaikus auginanti Jūratė, reikia pereiti kryžiaus kelius, kad iš alimentų nemokančių tėvų būtų išieškotas jų vaikams priteistas išlaikymas: „Man teko pačiai kreiptis į antstolius. Nuo vasario mėnesio laukiu ir nieko. Antstoliai neranda vaikų tėvo, nors jis gyvena Lietuvoje. Jau penktas mėnuo, kai verčiuosi iš savo neįgalumo pašalpos, viena augindama pirmoką sūnų. Kaip? Padeda pensininkė mama, o advokatė ir antstolis kartoja: „Laukit“.
Linos žodžiais, tokius tėvus reikia tvarkyti, o ypač kurie užsienyje sėdi: „Aš pati auginu 3 vaikus, sukuosi per du darbus o buvusysis penkti metai Norvegijoje – ir nė vieno cento vaikams. Grįžta, paatostogauja ir vėl atgal. Antstoliai bejėgiai išieškoti nes ne Europos Sąjunga. Tokiems tėvams uždėti kardomąją priemonę, atimti pasus – kol neišmokės alimentų, tol į užsienius tegu neišvyksta, lai Lietuvoje dirba – jeigu mamos gali pragyventi su vaikais čia, tegu ir jie pabando“, – piktinosi viena tris vaikus išlaikanti moteris.
Skyrybos – daugybinė netektis
Birželio 26 d. 10 val. Seimo konferencijų salėje Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ rengia spaudos konferenciją apie skyrybų vaikus ir problemas, su kuriomis susiduria tėvai, po skyrybų auginantys atžalas.
Konferencijos metu bus pristatyta Lietuvos skyrybų statistika ES šalių kontekste, Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ įkūrėja Elvyra Kučinskaitė kalbės apie skyrybas kaip daugybinę netektį ir tai, kaip ji paveikia tėvų rūpybą savo vaikais skyrybų metu ir po jų.
Kaip padėti skyrybų vaikams ir kokios situacijos labiausiai traumuojančios, konferencijoje Seime papasakos Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė.
Skurdo grėsmė – reali
Vienas dažniausiai minimų iššūkių po skyrybų – reali skurdo grėsmė, kai skyrium gyvenantis tėtis ar mama neprisideda prie vaikų išlaikymo. Lietuva pasižymi itin aukštais skyrybų rodikliais (Statistikos departamento duomenimis pernai registruotos 8879 ištuokos, be vieno iš tėvų augti liko 6692 vaikai iki 17 metų amžiaus) ir dideliu skaičiumi tėvų, kurie vengia mokėti už savo vaikų išlaikymą. Šiuo metu valstybė papildomai išlaiko 23 000 vaikų, kuriuos vengia ar nesugeba išlaikyti vienas iš tėvų.
Statistikos departamento duomenimis, skurdo riziką patiria net 46 proc. vienišų motinų (tėvų), auginančių vaikus. Apie tokiose situacijose kylančias neįveikiamas biurokratines kliūtis, su kuriomis susiduria su vaikais likę tėvai, spaudos konferencijoje Seime kalbės Rasa Kardaitė-Vėlyvienė ir bendrakeleivė Rita.
Siūlo riboti viešąsias paslaugas
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisas registravęs parlamentaras Mykolas Majauskas pristatys siūlymą dvigubinti paramą alimentų negaunančioms šeimoms, susiejant išmokas su minimaliu pragyvenimo lygiu ir kartu riboti viešąsias paslaugas tėvams, kurie neišlaiko savo vaikų (pvz., Latvijoje laikinai atima vairuotojo pažymėjimą).
Pagal šiuo metu nustatytą MMA, padidinus išmoką ji siektų 114 Eur per mėnesį ir būtų automatiškai indeksuojama. Siūlomų įstatymo pataisų tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams.
Palikti komentarą