Praūžus ligų sezonui vaikų imunitetas dažnai būna silpnesnis, jiems sunkiau susikaupti. Tuomet susimąstome – galbūt mažiesiems trūksta vitaminų, o gal užtenka pilnavertės mitybos? Tad kaip žinoti, kada vaikui tikrai reikia vitaminų?
Jei vaiko imunitetas stiprus, jis žvalus, energingas, jam nesunku sukoncentruoti dėmesį – greičiausiai jam netrūksta vitaminų ir mineralų. Tačiau po žiemos sezono dažniausiai pastebime nusilpusio imuniteto požymius – vaikai dažniau peršąla, juos kamuoja alerginės ligos. Jeigu pastebite, kad jūsų vaikas nuolat jaučiasi pavargęs, yra nusilpęs, atrodo išblyškęs, dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, jam skilinėja nagai ar atsiranda dantų ėduonis – tai pirmieji požymiai, kad gali trūkti vitaminų ar mineralų. Kaip padėti vaikui? Visų pirma, reikėtų domėtis vaiko mityba ir pasirūpinti visaverčiu maistu (riboti saldumynus bei gazuotus gėrimus), be to, pasitarti su gydytoju dėl vitaminų profilaktikos.
Kokie vitaminai reikalingi vaikui ir kodėl?
Pagrindiniai vitaminai yra šie: A, D, C, E, B1, B2, B6. Tačiau ne tik jie, bet ir geležis, kalcis, magnis, varis bei cinkas reikalingi vaiko organizmui.
Vitaminas A būtinas normaliai imuninei sistemai, regėjimui, odos funkcijai palaikyti. Vitamino A yra kiaušinio trynyje, kepenyse, o ypač daug – žuvų taukuose.
Vitaminas D reikalingas kiekvieno augančio vaiko organizmui. Jei trūksta šio vitamino, sutrinka kaulų kaulėjimo procesas, silpnėja dantys – jie gali trupėti arba sutrikti jų augimas. Vitamino D yra kiaušinio trynyje, grybuose, gyvulių kepenyse ypač žuvų kepenyse.
Trūkstant vitamino B1, vaikai pradeda jausti nuovargį, raumenų silpnumą, galvos skausmus, krinta kūno svoris, vaikai nustoja augti. Šio vitamino yra mielėse, sėlenose, grūdų daiguose, kruopose.
Vitaminas B2 vadinamas augimo vitaminu, nes jo negaunant pakankamai, sutrinka vaikų augimas. Jo taip pat reikia normaliai nervų sistemai ir virškinimo trakto veiklai. Jo yra augaliniuose ir gyvuliniuose maisto produktuose. Ypač gausu piene ir jo produktuose, mielėse, grūdų daiguose.
Vitaminas B6 svarbus nervų sistemos veiklai, organizmo atsparumui infekcijoms. Jis reguliuoja ląstelių dauginimąsi, svarbus kraujo raudonųjų ir baltųjų kūnelių formavimuisi.
Vitaminas C stiprina organizmo atsparumą ligoms. Kai trūksta vitamino C, pablogėja vaiko apetitas, jis dažniau serga, ypač žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai mažiau šviežių vaisų ir daržovių.
Vitamino C yra daržovėse, vaisiuose, uogose, ypač erškėtuogėse.
Esant vitamino E trūkumui silpnėja organizmo imunitetas bei atsparumas onkologiniams susirgimams. Vitamino E randama daugelyje maisto produktų, daugiausia nerafinuotuose aliejuose, grūdinėse kultūrose, žirniuose, pupelėse, špinatuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojose, riešutuose, kiaušinio trynyje, pieno produktuose (ypač daug motinos piene), mėsoje, menkės kepenėlėse.
Geležis būtina intensyviai augančiam organizmui. Vaikai, kuriems trūksta geležies, dažniau serga peršalimo ligomis ir gripu, imlesni virusiniam hepatitui. Be to, sutrinka nervų sistemos vystymasis, sulėtėja kalbos ir loginio mąstymo raida. Pagrindinė kūdikių ir vaikų geležies stokos priežastis – netinkama mityba. Joje neturėtų trūkti raudonos mėsos, riešutų, špinatų. Geriau pasisavinti geležį padeda vitaminas C. Todėl šio vitamino vaikui taip pat neturi trūkti.
Kalcis ypač svarbus augančiam vaikui. Dėl jo trūkumo gali ne taip greitai kietėti kremzlės, tuomet sunku atlaikyti sportinį krūvį, vaikams skauda sąnarius, kaulus. Šis elementas yra svarbi kaulų, dantų, plaukų, nagų, taip pat ir kraujo sudedamoji dalis. Jis būtinas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitai. Kalcio yra aguonose, sūryje, džiovintuose vaisiuose.
Magnis yra gyvybiškai svarbus nervinių impulsų perdavimui ir raumenų susitraukimui. Todėl pakankamas magnio kiekis padeda sutelkti dėmesį. Daugiausia magnio turi migdolai, jo taip pat turtingi kitokie riešutai, razinos, vynuogės, grūdai, kopūstai, morkos, grikiai, sojų pupelės, ryžiai.
Cinkas svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Svarbus normaliai rūgščių ir šarmų bei angliavandenių apykaitai. Jo galima rasti kiaušiniuose, riešutuose, grūduose.
Varis kartu su geležimi dalyvauja gaminant eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Tiek per mažas, tiek per didelis šio elemento kiekis yra žalingas.
Kaip išrinkti vitaminus?
Neskubėkite ir pasitarkite su gydytoju, kuris, įvertinęs vaikučio būklę, patars, kokie vitaminai jam būtų naudingi. Nusprendus, kad vaiko organizmą reikia papildyti vitaminais ir mineralais, visų pirma, rekomenduojama pasirinkti kuo platesnės sudėties maisto papildą – kuriame netrūktų svarbiausių vaiko organizmui vitaminų ir mineralų. Svarbu ir tai, kad vitaminų bei mineralų kiekiai atitiktų rekomenduojamą paros normą (ji ant pakuotės trumpinama RPN). Reikėtų vengti sintetinių priedų (dažiklių ir kvapiklių).
Alergiškam vaikui vitaminus reikia išrinkti labai atidžiai, kruopščiai išstudijuoti ant pakuotės nurodytą sudėtį ir vengti galinčių sukelti alergiją medžiagų. Jei gresia mažakraujystė, vaistinėje yra maisto papildų su didesniu geležies kiekiu. Kai dygsta dantukai, patartina vartoti maisto papildus su didesniu kalcio kiekiu. Jei imunitetas nusilpęs, rekomenduojama rinktis preparatus su ežiuole, vitaminu C – pavasarį tai itin aktualu.
Visgi tam, kad vaikas būtų sveikas, pirmiausiai reikalingas kokybiškas miegas, gera nuotaika, fizinis aktyvumas ir pilnavertė mityba. Jei dėl kažkokių priežasčių (ligos, streso, nepilnavertės mitybos) vaikui trūksta vitaminų, jis blogai jaučiasi, dėl vitaminų vartojimo pasitarkite su gydytoju.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą