Seimo nariams pasiūlyta keisti Farmacijos įstatymą, kad vaistinėse būtų galima iš piršto imti kraują, skiepyti nuo gripo, nustatyti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti kitus tyrimus. Parlamentarės Agnės Širinskienės organizuotame posėdyje nuspręsta, kad valstybei reikalinga ir nauja vaistų politika.
„Būdamas Vakarų šalių vaistinėse, aš beveik nematau pacientų, pas mus žymiai daugiau“, – nusistebėjo „valstietis“ Dainius Kepenis.
Vis dėlto net jei ir pralenktume kitas šalis vaistus perkančiųjų skaičiumi, daugelyje iš jų vaistinės yra tapusios ne vien vaistų pardavimo vietomis, o savotiškais nedideliais sveikatos priežiūros centrais. Į tokius centrus lygiuotis nori ir Lietuva.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė A. Širinskienė susitikime su farmacijos įmonių bei jų asociacijų atstovais sakė, kad jis vyksta farmacijos asociacijų, įmonių atstovų iniciatyva.
Vaistų gamintojų asociacijos, atstovaujančios įmonėms, gaminančioms generinius vaistus, direktorius Albertas Bertulis, patikino, kad generiniai vaistai tokie pat kokybiški ir saugūs kaip patentiniai, skiriasi tik jų kaina – ši daug palankesnė pacientams. „Svarbu pažymėti, kad jie naudojami svarbiausiose terapinėse srityse“, – sakė asociacijos atstovas ir pridūrė, kad generiniai vaistai Lietuvoje, kaip rodo tyrimai, nėra brangesni negu kitose šalyse.
Pasak jo, beveik 80 proc. vaistų kainų mažesnės už 25 Europos Sąjungos šalių vidurkį, kainos galėtų ir dar sumažėti. Vaistų gamintojų asociacija siūlo didinti tokių vaistų prieinamumą pacientams, kurti bendrą jų kompensavimo sistemą. „Mes neturime apsiriboti tik brangių vaistų kompensavimu. Vaistų kompensavimo politika turėtų būti grindžiama pacientų poreikiais, sveikatingumo rodikliais, o ne politiniais lozungais, šūkiais: naujas vaistas, generinis vaistas“, – įsitikinęs A. Bertulis.
Jis pripažino, kad kartais visuomenėje generiniai vaistai laikomi pasenusiais, blogesniais, tačiau jeigu jie neatitiktų kokybės kriterijų, būtų išbraukti iš Vaistų registro. Jis kritikavo ir Valstybinės ligonių kasos pasiūlytą būdą valstybei taupyti, skatinant žmones pirkti pigiausius vaistus.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, iš visų pirktų kompensuojamųjų vaistų 2015 metais brangiausiai PSDF biudžetui kainuojantys vaistai buvo originalūs, už juos sumokėta net 58 proc. visų kompensuojamiesiems vaistams skirtų lėšų, tai sudaro 114 mln. eurų. Rinkdamiesi brangesnius vaistus, žmonės, kaip aiškina įpratinti pacientus pirkti pigesnius vaistus norintys VLK atstovai, permoka, prireikia ir gerokai daugiau PSDF lėšų jiems kompensuoti. Pigesnių vaistų gamintojai negali įsitvirtinti rinkoje, nes jų vaistų perkama gerokai mažiau.
Seimo narys Darius Kaminskas prisiminė Švedijos pavyzdį, kur pacientams privaloma tvarka siūlomas pigesnis generinis vaistas. Tuo metu Lietuvoje pigiausių esą dažnai nesiūloma. Vis dėlto jam atsakyta, kad vaistinėse įrengti ekranai, kuriuose perkantieji gali matyti visą galimų jiems reikalingų vaistų rūšių pasirinkimą. „Bet žmonės pas mus kažkodėl paties pigiausio vaisto nesirenka, ateina į vaistinę su savo nuostatomis“, – sakė A. Bertulis.
„Valstiečių“ atstovai neištvėrė nepaminėję, kad jeigu pacientas vietoje gydytojo rekomenduotų tablečių pasirenka medaus šaukštelį, šis gali rekomenduoti keisti gydytoją.
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius atkreipė komiteto narių dėmesį į tai, kad iki šiol valstybėje nebuvo tvarios vaistų politikos programos, apimančios vaistų gamybą, importą, prekybą – nė viena vyriausybė nesiėmė įsigilinti į jos reikšmingumą. „Kelis kartus minėjau politikams, kad vaistų veikimas nesikeičia, ar kairieji, ar dešinieji yra valdžioje“, – pabrėžė E. Tarasevičius.
Savo kaip biochemiko patirtimi pasidalijęs E. Tarasevičius sakė, kad valstybei svarbu ne vien generiniai, prieinamesni vaistai, bet ir inovatyvūs, reikalingi pažangai gydant sudėtingas ligas, pavyzdžiui, vėžį. Pradėjus žmonėms skirti daugiau veiklių generinių vaistų, už sutaupytas lėšas būtų galima tyrinėti, kompensuoti daugiau inovatyvių. Jis įvardijo ir dar vieną kiek pamirštą sritį – vaistinių augalų auginimą bei eksportą, kur Lietuva galėtų pasiekti gerus rezultatus.
„Ligoninių vaistinės taip pat gali pasigamint vaistų, kurių negamina farmacijos pramonė, čia irgi nemaži rezervai. Kai matome priekaištus vaistinėms, kad jos pradėjo gydyti pacientus, jie nėra teisingi, nes, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibūdinimą, vaistininkai yra vaistų ekspertai, daugelyje šalių labai naudingas gydytojų, vaistininkų, slaugytojų bendradarbiavimas“, – sakė Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas.
Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos narė Kristina Nemaniūtė-Gagė sakė, kad vaistinėms atėjo laikas keistis, susitelkiant į farmacinę rūpybą. „Pirmiausia noriu pasakyti, kad vaistinės yra už sveiką gyvenseną, skatina žmones sveikiau gyventi, rinktis vaistus atsakingai“, – patikino Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė.
Vaistininkai Lietuvos teisės aktuose neįvardijamas kaip sveikatos priežiūros specialistas, nors turi universitetinį išsilavinimą, yra svarbi grandis tarp gydytojo ir paciento. Europos Sąjungoje vaistininkų padėtis kitokia, jie turi daugiau įstatymais numatytų galių vykdyti ligų prevenciją. Lietuvoje, kur auga sergančiųjų lėtinėmis ligomis skaičius, vaistinėje kol kas negalima vakcinuoti, imti kraujo, atlikti biocheminio tyrimo, tikrinti cukraus kiekio kraujyje – iki galo nesutvarkyti teisės aktai. Siūloma keisti Farmacijos įstatymą.
Trylikoje Europos Sąjungos valstybių vaistinėse atliekamas ir vakcinavimas, Lietuvos vaistinių asociacija norėtų, kad pasiskiepyti nuo gripo, gauti kitas paprastas vakcinas suaugusieji galėtų ir mūsų šalyje. „Pirmiausia tai lėšų taupymas, jeigu mes kažkokią ligą rasime anksčiau, būsime arčiau namų“, – apie pokyčius kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Seimo nariams kilo klausimas, ar galima vaistinėse skiepyti nuo gripo, jeigu paprastai prieš šią vakciną žmonės turi pasikonsultuoti su gydytoju. Vaistinių asociacijos atstovė patikino, kad, vadovaujantis užsienio šalių pavyzdžiu, į procesą bus įtraukti ir gydytojai.
A. Širinskienei kilo klausimas, kas būtų atsakingas įvykus nepageidaujamai reakcijai į skiepą. Tačiau greičiausiai tą numatyti turėtų nauji teisės aktai.
Buvo prisiminta, kad Lietuvoje sunkiomis priklausomybių ligomis sergantiems pacientams metadonas dalijamas ne vaistinėse, be to, reikėtų peržiūrėti psichotropinių vaistų skyrimo ir pardavimo tvarką.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė sakė, kad inovatyvioms farmacijos kompanijoms – bendrovėms, kuriančioms naujus, patentinius vaistus bei propaguojančioms etinius veiklos principus, įdomi ilgalaikė valstybės strategija
Rinktis pigesnius kompensuojamus vaistus raginami gyventojai, prieš skaičiuodami eurus, turėtų klausti apie veikliąją medžiagą, priemaišas, gamintojo patikimumą. Kartais skirtumas tarp originalaus ir generinio vaisto yra tik kaina, kartais – panašus į „Ferrari“ ir „Žiguli“. Tokią analogiją supratimui apie vaistus paaiškinti pasitelkęs Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius, Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriaus vedėjas dr. Daumantas Matulis sako, kad aspiriną ar kitas paprastas chemines medžiagas galima rinktis ir pigesnes.
Maždaug 80 proc. atvejų pacientai, mokslininko nuomone, gali drąsiai rinktis pigesnį vaistą, jei cheminė medžiaga ta pati. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad įtakos kiekvieno vaisto kokybei turi veikliosios medžiagos išgryninimo proceso kokybė, jos laikymas, be to, žmones jos gali paveikti skirtingai. Reikia pasitikėti gydytoju, konsultuotis su vaistininku.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą