Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikų teisių apsauga

Patyriau nemažai patyčių mokykloje, kaip turėčiau elgtis?

Klausimas: Sveiki, man yra keturiolika metų, iškilo šiokia tokia tokia problema… Šiais metais patyriau nemažai patyčių mokykloje (stumdymąsis, nuosavų daiktų išmetimas į šiukšlinę, daiktų spardymas ir trypimas). Stengiausi išlikti rami, susirinkti daiktus ir išeiti, bet tai nenustojo vykę. Kreipiausi į mokytojus, bet ir tai nepadėjo. Tėvams nesakiau, nes tada vyktų didelis nesutarimas tarp mokyklos ir tėvų. Aš nenoriu, kad taip įvyktų. Norėčiau, kad padėtumėte man surasti kryptį, kaip turėčiau elgtis, kad visa tai nustotų. Ačiū, jei atsakysite.

Rasa (vardas pakeistas)

Komentaras: Labas Rasa,

Dėkoju tau už atvirumą. Kai patiri patyčias būna labai sunku. Rašai apie tai, kad patyrei nemažai patyčių mokykloje, tiek fizinį, tiek ir psichologinį smurtą tavo atžvilgiu. Patyčios labai aktuali ir gili problema Lietuvos mokyklose. O reaguoti į ją reikėtų nedelsiant, ką šiuo atveju tu ir darai. Šaunuolė. Visų pirma negalvok, kad esi kalta dėl to, kad iš tavęs tyčiojasi – besityčiojantys neturi teisės taip su tavim elgtis. Turėčiau pagirti už tai, jog bandai nekreipti dėmesio į tai, ką tau sako ir kaip elgiasi mokiniai, nors tikiu, kad kartais išlikti ramiai būna ypatingai sunku. Turėtum pasistengti vengti vietų, kuriose dažniausiai lankosi priekabiautojai. Taip pat svarbu, jog nepultum priešintis, nes priekabiautojai būtent šito ir siekia.

Suprantu, kaip sudėtinga kreiptis pagalbos, kai į tavo problemą nereaguojama. Tačiau šitoje situacijoje turėtum pasverti du aspektus. Ar bandyti kreiptis visur kur tik įmanoma ir nenuleisti rankų? Ar plaukti pasroviui, nieko nedaryti ir kęsti tyčiojimąsi?

Turėtum žinoti, kad niekas kitas tavim nepasirūpins, jeigu ne tu pati, nes galbūt tėvai ar kiti aplinkiniai tiesiog nežino apie tave slegiančią problemą. Taigi, kur kreiptis? Į suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki. Mamą, tėtį, būrelio vadovą ar kitą žmogų. Gausi palaikymą, o kartu ir galėsi aptarti galimybę, jog tas žmogus, pavyzdžiui, pasikalbėtų su vaikais, kurie iš tavęs tyčiojasi. Į draugą. Nes kuomet būsi ne viena, galėsi jaustis saugesnė, priekabiautojams bus sunkiau iš tavęs tyčiotis. Į mokyklos socialinį pedagogą / psichologą. Su kuriuo galėsi pasikalbėti apie tai, kaip jautiesi, kai iš tavęs tyčiojasi. Taip pat galėsi aptarti, kaip tau reaguoti konkrečiose situacijose ir kas dar galėtų tau padėti. Šie specialistai tam ir dirba mokyklose, kad galėtų spręsti mokinių problemas, toks jų darbas.

Šiuo atveju labai tinka senas posakis: „Belsk ir bus atidaryta“, „Jei neįeisi per duris, tai įeisi per langus“. Tad sukaupk visas jėgas, kreipkis pagalbos į tėvus, draugus, mokyklos specialistus ir kitus suaugusius, nes tik dalindamasi savo problema gali pasiekti savo tikslą, kad patyčios liautųsi. Didžiausios stiprybės ir sėkmės.

Psichologė Karolina Puzinaitė
El. p.: karolina.puzinaite@gmail.com

Informacijos šaltinis: psichika.eu

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.