Mama su tėčiu žiūrėjo vakare televizorių.
-Pavargau ko tai. – sako mama. – Ir jau vėlu pakankamai. Eisiu aš turbūt miegoti.
Ji nuėjo į virtuvę, sutepė kitam rytui sumuštinius, išplovė puodelius, kurie stovėjo ant stalo, išėmė iš šaldymo kameros mėsą, pribėrė į cukrinę cukraus. Paskui surinko visus purvinus rankšluosčius ir drabužius, sudėjo į krepšį skalbiniams. Išlygino vyrui marškinius. Surankiojo išmėtytus žaislus, sudėliojo ant stalo besimėtančias knygas į lentyną. Palaistė gėles. Nusižiovavo ir nuėjo į miegamąjį.
Prisėdo prie stalo, parašė raštelį mokytojui, atskaičiavo pinigų vaikams kelionei iki mokyklos. Surašė produktų sąrašą ir įsidėjo jį į piniginę. Paskui nuėjo į vonią, nusiprausė, išsitepė veidą kremu ir išsivalė dantis.
-Aš maniau, kad tu nuėjai miegoti!_ šūktelėjo tėtis.
-Jau einu! – atsišaukė mama.
Ji pribėrė katinui maisto, žvilgtelėjo į vaikų kambarius, palinkėjo jiems labos nakties ir surankiojo išmėtytas kojines. Atėjusi į miegamąjį, nusistatė žadintuvą ir ėmė rinktis sau drabužius rytdienai. Paskui prisiminė kažką svarbaus ir užsirašė tai ant lapuko, kad nepamirštų.
Tuo momentu tėtis išjungė televizorių svetainėje ir burbtelėjo po nosimi:
-Viskas. Miegoti.
Ir nuėjo į lovą.
Informacijos šaltinis: seimairnamai.eu
Palikti komentarą