Jūs grįžote namo po sunkios darbo dienos ir vienintelė svajonė – kuo greičiau išsitiesti prieš TV ir ramiai pailsėti. Tačiau, turintys vaikų puikiai žino, kad tai – misija neįmanoma. Būtent tuo metu, kai Jūs esate visiškai išsunktas darbo dienos ir kasdienės rutinos, Jūsų vaikai pareikalaus dar didesnio dėmesio. Tokiu metu jie pajaučia dėmesio stoką ir pradeda „veikti“.
Mažasis prisigalvoja įvairiausių norų, kaip, pvz. šokolado gabalėlio prieš vakarienę ar filmuko per TV. Žinoma, Jūs pasakysite griežtą „NE“.
Tačiau vaikas neatlyžta ir toliau, pasitelkdamas visus savo ginklus, reikalauja būtent to, ko jam šiuo metu labiausiai reikia. Galų gale, apsipylęs isteriškomis ašaromis ir atsistojęs tiesiai Jums prieš televizorių, piktai trepsi kojyte ir reikalauja šokolado. Taip, bręsta konfliktas.
Jūs užsimerkiate, giliai įkvėpiate, galų gale suskaičiuojate iki 10, tačiau tai nepadeda, nes jaunoji atžala jau pradeda ant Jūsų rėkti, kaltinti, kad neklausote ir nevykdote jo norų. Pagaliau išrėkia, kad Jūsų nekenčia ir nemyli.
Taip, situacija aiški: vaikas iš Jūsų tyčiojasi, rodo nepagarbą ir visiškai nenori konflikto užbaigti.
Ką darote Jūs?
Tokiais atvejais, paprastai tėvai renkasi vieną iš trijų taktikų: pasiduoti, bausti arba derėtis.
- Pasiduoti
Ne kiekvieną mūšį reikia baigti kova, kartais pasidavimas ir vaiko noro išpildymas yra visai neblogas pasirinkimas, ypač kai Jums tiesiog čia ir dabar reikia greičiau gražinti tylą ir ramybę į namus. Bet kai vaiko reikalavimai tampa šantažu ir patyčiomis, pasiduoti – didžiausia klaida! Tai lyg vaiko neteisingų veiksmų palaikymas ir, kartą išpildžius norus, tai kartosis nuolat. Išlaikykite pagarbą sau ir laikykitės savo nuostatų iki pabaigos.
- Bausti
Kai vaikas Jus spaudžia ir ant Jūsų rėkia, sunku susitvardyti ir neatsakyti tuo pačiu. Susitvardymas tokiose situacijose nėra įgimta, šią savybę reikia nuolat ugdyti. Taip, kaip ir vaiko agresyvumas: jis nėra savaiminis dalykas, dažniausiai toks elgesys yra šeimos veidrodis ar Jūsų pačių, tėvų, elgesio atspindys. Tokiu atveju baudimas tik parodo, kad vyksta karas šeimoje ir tokioje kovoje visada bus laimėtojas ir pralaimėtojas. Tai gali suformuoti nuolatines patyčias šeimoje. Nubaudę vaiką, žinoma, šią kovą laimėsite, tačiau abu liksite nelaimingi. Vaikai, kurie nuolatos baudžiami, jausis paniekinti ir įsižeidę. Tai tik paskatins rimtesnes jų elgesio problemas ateityje.
- Derėtis
Pirmiausia reikia nurimti ir apsvarstyti situaciją, pasistengti nustatyti konflikto priežastį ir jo priešistorę. Jūs grįžote namo pavargęs ir atsisėdote ilsėtis. Tačiau vaikas nematė Jūsų visą dieną ir jam teko sugalvoti priežastį, kaip atkreipti Jūsų dėmesį į save. Vaikas yra teisus. Nusprendus turėti vaikų, reikia susitaikyti, kad didžiają dalį savęs teks atiduoti jiems. Ir netgi bloga savijauta nėra priežastis vaikus atstumti. Šiuo atveju tėvai bando su vaiku derėtis: gabalėlis šokolado dabar ir gabalėlis po vakarienės.
Dėrėjimasis su vaiku yra populiariausia auklėjimo taktika. Tačiau kai vaiko reikalavimas tampa tyčiojimusi iš tėvų, derybos tokiu atveju nėra geriausias pasirinkimas. Mažieji labai greitai užfiksuos, kad reikalavimas jiems verkiant ar pykstant pasitvirtina ir tėvai nusileidžia. Net ir bendro susitarimo metu vaikas bus laimėtojas, jis gaus mažą gabalėlį šokolado prieš vakarienę, mažą, tačiau gaus… Toks būdas vaikui taps įpročiu, nes jis užfiksuos, jog patyčios iš tėvų veikia…
Dar vienas neigiamas derybų aspektas: vaikai, supratę derybų naudą, reikalaus to nuolat, net ir atliekant būtinus darbus. Pvz. „Ką aš gausiu, jei padarysiu tą ar aną. Kaip aš būsiu apdovanotas, jei eisiu dabar miegoti?“ Geras vaikų elgesys niekada neturi būti apdovanojamas, galima tik pagirti ar pamaloninti geru žodžiu. Užuot kuriant pasitikėjimą ir savarankiškumą, vaikai lieka prisirišę prie savo tėvų pasitenkinimo ir ateityje neugdo savo asmenybės bei savigarbos.
Taigi, jau įvertinome, kad pasiduoti, bausti arba derėtis nėra tinkamas auklėjimo pasirinkimas.
Aptarkime 3 veiksmus, kurių rekomenduojama laikytis ir kurie nežalos Jūsų vaiko psichologinio įsivertinimo.
- Mažinti konfliktą jam dar neįsisiūbavus
Vaikų maišto metu tėvai dažnai reaguoja impulsyviai ir konfliktą dar paaštrina. Jie šaukia ir baudžia, o tai dar padidina įtampą. Taigi, tokiais momentais labai svarbu išlaikyti ramybę bei pagarbą vaiko akyse. Jei konfliktas nerimsta, tiesiog padarykite pertrauką. Bet kuriuo atveju neverta nieko aiškinti, kol vaikas yra savo emocijų įkarštyje. Jis Jūsų negirdi. Pirmiausia reikia atgauti ramybę bei pusiausvyrą tam, kad Jus išgirstų. Galima trumpam išeiti į kitą patalpą ir palaukti, kol ir vaikas, ir Jūs aprimsite.
- Suprasti vaiko jausmus ir tą parodyti
Jūs niekada nesuklysite parodydami, kad suprantate savo vaiko sumišimą bei jo jausmus. „Aš suprantu, kad tu nusiminęs bei sutrikęs, aš – taip pat. Duok man keletą minučių pagalvoti, kaip turėčiau elgtis.“, „Eikime atsigerti ar ko nors užkąsti, abu jausimės geriau“.
Savo jausmų sutapatinimas bei pririšimas prie vaiko, padeda Jam jaustis saugiau. Juk ne jis vienas sutrikęs, susidariusią situaciją neteks jam vienam spręsti, kad Jūs tai spręsite kartu. Vaikai, jausdami bet kokį palaikymą iš tėvų, greičiau nusiramina.
Paklauskite savęs, kodėl mano vaikas taip elgiasi? Gal jis alkanas ar pavargęs, gal per ilgai žaidė kompiuterinius žaidimus? Kas galėjo sutrikdyti jo emocinę pusiausvyrą ir privertė jį taip elgtis? Kalbėjimas su aprimusiu vaiku padės surasti priežastis ir jas išspręsti.
Prisiminkite auksinę taisyklę: “Vaikams duokite, tai, ko jiems reikia, o ne tai, ko jie nori!“
- Stipriosios pusės išaukštinimas
Kai jūs abu su vaiku aprimstate ir randate bendrą situacijos sprendimo būdą, nepamirškite jo pagirti, pasidžiaugti, kaip smagu, kad radote išeitį iš susidariusios situacijos kartu. „Aš labai vertinu, kad tu šiuo metu taip gražiai su manimi bendrauji“, „ Žinau, kad tau buvo labai sunku, tačiau labai didžiuojuosi tavimi, kad nusiraminai“.
Išaukštinti savo vaikų stipriąsias bei gerąsias savybes svarbu vaiko pasitikėjimo formavimuisi ir brandžiam bendravimui ateityje.
Visada pirmiausia reikia atsisukti į save, į savo šeimos vertybes bei bendravimą. Ar tėvai gerbia vienas kitą, ar rodo meilę vienas kitam, ar nepamiršta kiekvieną dieną rodyti šiltus jausmus savo vaikams. Jūsų dėmesio vaikams niekada nebus per daug, o jeigu pritrūks, vaikai tikrai Jums tą parodys.
www.psychologytoday.com
Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.
Palikti komentarą