Ką sakote savo vaikams norėdami juos pagirti? Greičiausiai kažką panašaus į: „gerai padarei“, „koks šaunuolis vaikas“, „tu mano gudruolis“, „tau pavyko geriausiai iš visų“, „didžiuojuosi tavimi“ ar pan.
O ar kada susimastėte, kad tokios frazės Jūsų vaiką tuo momentu džiugina, bet visiškai nemotyvuoja? Kodėl? Todėl, kad jos kaip ir apie kažką, bet iš tikro apie nieką ir vaikas iš jų nesužino ką jam ateityje daryti, kad šaunuolis liktų ir toliau. T.y. tokios frazės apibūdina kažkokią tarsi orinę – išorinę savybę (šaunuolis, gudruolis, geriausias), kurią nei gali tobulinti, nei ugdyti, nei rytoj pakartoti, nei dar kažką su ja daryti.
Tad kaip girti savo vaikus, kad tai juos motyvuotų ir ateityje būti „šaunuoliu“?
Paskatinantys žodžiai visų pirma turi būti konkretūs, aiškūs ir nukreipti į kažkokią vidinę savybę ar veiksmą kuriuos aiškiai galima kartoti ar ugdyti (stengtis, dirbti, būti atkakliam, susikaupti, nusiraminti, padėti ir t.t.) Pvz.: „tau pavyko, nes šį kartą iš tikrųjų labai susikaupei ir pasistengei, esi šaunuolis“ arba tiesiog senas geras „ačiū už pagalbą“. Kitaip tariant, tinkamai suformuluota pagiriamoji – paskatinamoji frazė turėtų būti apie atliekamą veiksmą, o ne apie patį atlikėją.
Keletas pavyzdžių galėtų būti tokie:
– Ačiū už pagalbą!
– Tik pažiūrėk kaip tu patobulėjai, kokią pažangą padarei!
– Šis 10-tukas (mokykloje) parodo kaip tu stengeisi!
– Oho kaip padirbėjai, oho kaip blizga tavo kambarys!
– Ačiū, kad padėjai padengti stalą, man buvo daug ramiau kai buvau tikra, kad viską spėsiu kol svečiai ateis!
– Šiandien tu buvai toks kantrus ir atlaidus savo mažam broliukui!
– Matau, kad tu šia veikla tiesiog mėgaujiesi!
– Tavo sunkus, atkaklus ir ilgas darbas atsipirko / davė gerų rezultatų!
– Šita užduotis tikrai sunki, bet tikiu, kad tau gali pavykti!
– Tu tik pasižiūrėk kaip tu priartėjai prie tikslo / kaip pasistūmėjai į priekį / kiek knygos perskaitei!
– Laikas, kurį tu skiri namų darbų ruošimui tikrai atsiperka, kaip gerėja tavo įvertinimai / kokių įdomių dalykų sužinai!
– Tu taip nudžiuginai tetą Adelę kai pagyrei jos pyragą!
– Tu taip nudžiuginai draugo širdelę kai pasakei, kad jis gražią pilį pastatė!
– Labai gerai pastebėjai / patarei!
– Matau, kad šitą piešinį paišei tikrai kruopščiai ir susikaupęs!
– Mačiau kieme su vaikais taip gražiai susitarėt, vienas kitam padėjot ir sutvarkėt išmėtytus žaislus!
– Štai kokių vaisių duoda atkaklus ir nuoseklus darbas!
– Matau, kad tu tikrai nuoširdžiai / iš visos širdies rūpiniesi / padedi!
– Akivaizdu, kad gerai viską apgalvojai, nusiteikei, susiruošei, suplanavai todėl taip gerai pavyko!
– Kai mes abu taip viską kartu dirbame jaučiuosi, kad mes kaip kokia vaiko ir tėčio komanda, gal net varžybose galėtume dalyvauti jei tik tokios būtų!
– Tu išdrįsai paklausti ir tau teta papasakojo kaip auginti triušius, dabar žinai!
Pagirdami ne patį vaiką, bet tam tikras jo savybes, kurios buvo panaudotos atliekant girtinas veiklas, mes užtvirtiname vaikui, kad tokias savybes vertiname, matome, norime, kad jos būtų tobulinamos. Be to, vaikui tikrai akivaizdžiai aišku ką kitą kartą daryti norint pasiekti fantastišką rezultatą: susikaupti, būti atkakliam, bandyti, praktikuotis, padėti, skirti laiko, išdrįsti, būti mandagiam ir t.t.
Susikaupiam, prisimenam, kad giriam atliekamą veiksmą, o ne atlikėją, tinkamai suformuluojam giriamąjį sakinį + na gerai, pridedam ir tą „šaunuolis“, juk iš tikro vaikas šaunuolis!
Informacijos šaltinis: jievaikai.lt
Palikti komentarą